Muzikos terapija – galimybė puoselėti sveikatą stiprinančią muzikinę aplinką

Lapkričio 15-ąją minima jau penktoji Europos muzikos terapijos diena. „Muzika mane išjudina“ (Music Moves Me) – toks šių metų Europos muzikos terapijos dienos šūkis. Muzika sužadina mūsų emocijas ir sukelia norą judėti – tai poveikis, darantis įtaką žmonių sveikatai, todėl muzikos terapija dažnai taikoma pacientams.

Minint Europos muzikos terapijos dieną, pasikalbėjome su jungtinės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) programos „Muzikos terapija“ komiteto pirmininke docente Vilmante Aleksiene.

Ši studijų programa – vienintelė Lietuvoje, rengianti muzikos terapeutus. Gal galėtumėte papasakoti plačiau apie šias studijas – kas gali čia mokytis? Kiek laiko trunka mokslai?

Muzikos terapija – tai antrosios pakopos (magistrantūros) programa. Šiuo metu vykdomos dvejų metų dieninės studijos, bet planuojame trejų metų ištęstines studijas, nes daugelis mūsų studentų dirba, turi šeimas, be to, yra pageidaujančių studijuoti ir iš Klaipėdos, Šiaulių ir kitų šalies miestų.

Muzikos terapiją studijuoti gali muzikos, medicinos ir vadinamųjų santykio profesijų specialistai: muzikos, muzikos pedagogikos, menotyros bakalaurai; slaugos, kineziterapijos, ergoterapijos, visuomenės sveikatos bakalaurai; psichologijos, socialinio darbo bakalaurai.

Mūsų programa jungtinė, tad proporcingai studijuojami muzikos bei muzikos terapijos (improvizacijos ir kūrybos, muzikos terapijos teorijos, metodikos, proceso vertinimo) ir sveikatos priežiūros (visuomenės sveikatos, neurologijos, reabilitacijos, psichiatrijos, psichoterapijos) dalykai. Medicinos dalies paskaitos vyksta klinikose ir tai labai vertinga, nes studentai turi galimybę susitikti su pacientais, pajausti klinikinio darbo specifiką.

Studijų metu numatomos dvi praktikos, atliekamos visą antrąjį ir trečiąjį semestrą. Praktikos vietas sveikatos priežiūros įstaigose studentai renkasi patys, stengiamasi atsižvelgti į jų interesus.

Kaip ir kada gimė idėja apie muzikos terapijos studijų programos sukūrimą? Kiek jau išleista laidų?

Gavusi muzikos terapeuto išsilavinimą Norvegijoje ir grįžusi į Lietuvą jau nuo 2002 m. galvojau apie muzikos terapijos specialistų rengimą Lietuvoje. Sekiau situaciją ir žingsnis po žingsnio ruošiau tam dirvą. Lietuvos muzikos terapijos asociacijos kolegų įdirbis padėjo populiarinti muzikos terapijos paslaugas, atsirado bendraminčių studijoms rengti. Per tuos metus buvo teikti projektai, buvo pradėti įvadiniai muzikos terapijos specializacijos kursai. Svarbiausia, kad mūsų idėja patikėjo ir buvo sukurta jungtinė VU ir LMTA muzikos terapijos magistrantūros programa. Šią programą rengė VU MF prof. dr. V. Danilevičiūtė, doc. dr. A. Navickas, prof. dr. R. Stukas ir LMTA doc. V. Aleksienė ir dr. Zita Abramavičiūtė.

Programa startavo 2015 m. Išleistos jau dvi muzikos terapeutų laidos – 15 jaunų specialistų. Dabar dirbame su trečiąja vienuolikos studentų grupe.

Ar užsienyje yra tokių programų?

Taip, žinoma! JAV muzikos terapijos mokymai pradėti XX a. antrajame dešimtmetyje, o Vakarų Europos šalyse tokios programos imtos kurti septintajame dešimtmetyje. Šiuo metu Olborgo, Bergeno, Anglijos Ruskino, Templo ir dar keliuose Europos ir JAV universitetuose jau yra muzikos terapijos doktorantūra.

Kokia besimokančiųjų pagal šią programą statistika? Ar čia mokosi tik studentai iš Lietuvos, ar yra ir iš kitų šalių?

Studijuojančiųjų amžius – nuo 23 metų (iškart po bakalauro) iki brandaus amžiaus, artėjančio prie 40 metų. Mano muzikos terapijos mokytojai sakydavo, kad šiai profesijai reikia žilo plauko. Bet dabar studijuoja vis jaunesni, kai kuriuose universitetuose pastaraisiais metais atsirado vientisųjų 5 metų studijų programos, apimančios bakalauro ir magistrantūros pakopas. Lietuvoje tik moterys studijuoja muzikos terapiją, dar neturėjome vyrų studentų, bet esu tikra, kad bus. Užsienyje vykdomose programose vyriškoji dalis didėja – muzikos terapija stiprėja kaip nauja mokslo sritis, daug galimybių realizuoti save.

Mūsų programa vykdoma lietuvių kalba, tad kol kas užsienio šalių studentų neturime, bet pagal ERASMUS dėstytojų mainų programą bendradarbiaujame su Juveskiulės (Suomija), Bergeno (Norvegija), Edž Hilo (D. Britanija), Liepojos ir Rygos Stradinio (Latvija) universitetais.

Kokios yra muzikos terapijos specialybės perspektyvos, įsidarbinimo galimybės Lietuvoje?

Muzikos terapijos specialybės perspektyvas iš dalies apibrėžia parengtas Menų terapeutų veiklos reikalavimų dokumentas, kuriame rašoma, kad menų terapeutai yra specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros specialistų komandose. Šiuo metu tik psichikos sveikatos komandose įteisintas menų terapeutų bendradarbiavimas. Tikimės, kad artimiausiu metu bus rekomenduojamos muzikos terapijos paslaugos reabilitacijos, neonatalinės priežiūros, paliatyvinės slaugos ir kitose komandose.

Įsidarbinimas yra ne tik atviro požiūrio darbdavių, bet ir jaunųjų specialistų motyvacijos klausimas. Aktyviausi mūsų programą baigę muzikos terapeutai jau dalyvavo tarptautinėse konferencijose, parengė rimtas mokslines publikacijas ir susikūrė sau darbo vietas eidami muzikos terapeuto pareigas. Štai kas iš tiesų įkvepia ir mus – muzikos terapeutų mokytojus.

Kaip Lietuvoje minima Europos muzikos terapijos diena?

Europos muzikos terapijos dieną pradėjome minėti 2014 m. Kasmet Europos muzikos terapijos konfederacijoje skelbiamas dainõs apie muziką konkursas ir išrenkama daina, kurią šventės proga dainuoja ir kviečia dainuoti kitus visų Europos šalių muzikos terapeutai. Ta proga šalyse vyksta įvairūs renginiai muzikos taikymo sveikatai tema. Šiais metais parengėme Europos muzikos terapijos dienos skrajutę ir mūsų muzikos terapijos studenčių atliktos dainos vaizdo įrašą.

Dalia Razumienė, VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Muzika man padeda atsipalaiduoti ir susikaupti, ji pralinksmina ir nuramina. Aš jaučiu didelį jos poveikį ir neįsivaizduoju gyvenimo be muzikos. Nenorėčiau išskirti vieno kompozitoriaus ar stiliaus, kurio klausau. Tai priklauso nuo savijautos, emocijos ir noro. Bet labiau man patinka rami muzika. Man labai patinka Paulo Davido Hewsono mintis: „Muzika gali pakeisti pasaulį, kadangi ji gali pakeisti žmones.“

Arūnė Adžiašvili-Jakubauskienė,VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Mane visuomet domino muzika ir medicina, o šiose studijose sujungiami abu dalykai. Tu gali padėti žmogui pasitelkdamas muziką ir tai mane labai žavi. Džiaugiuosi savo kursu, nes visos merginos, kurios studijuoja, yra labai motyvuotos, žino, ko čia atėjo ir ko nori iš šios specialybės. Suprantu, kad svarbiausia – kiek noro turėsi gilintis, tobulėti ir kiek būsi suinteresuota populiarinti muzikos terapiją, skleisti žinias apie jos teikiamą naudą žmonėms.

Zita Abramavičiūtė-Mučinienė. VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Kiekvieno žmogaus gyvenime muzika gali atlikti skirtingą vaidmenį. Daugiau ar mažiau ji yra visiems svarbi ir reikšminga, nes visa mūsų egzistencija yra pagrįsta muzika. Mūsų širdys plaka tam tikru ritmu, prieš išmokdamas kalbėti kūdikis bendrauja muzikiniais garsais, tam tikromis intonacijomis ir pan. Muzika nėra tabletė – neįmanoma nustatyti visa apimančio konkrečios muzikos poveikio. Kiekvienas į muziką reaguojame individualiai, priklausomai nuo savo asmeninės muzikinės biografijos, savo gyvenimo istorijos ir pan. Vienas kūrinys skirtingiems žmonėmis gali paskatinti skirtingus pojūčius, jausmus ir pan. Taip, muzika gali teigiamai veikti mūsų sveikatą arba gali turėti neigiamą poveikį. Muzikos terapijos metu šį procesą kontroliuoja muzikos terapeutas, turintis pakankamai kompetencijų, būtinų šiems dalykams numatyti ir įvertinti.

Vilniaus universitetas
MUZIKOS TERAPIJOS DIENA VILNIAUS UNIVERSITETAS MUZIKOS TERAPIJA VILMANTĖ ALEKSIENĖ muzikos terapeutai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...
Laisvalaikis
Prisiimate atsakomybę ar jos vengiate? Ar esate pilietiški? Patriotiškumas lygu –pilietiškumui? Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukurtas unikalus pilietiškumo testas kviečia pamatuoti, ar pakankamai prisidedate prie savo šalies ir aplinkos gerovės. Testo kūrėjai, Nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ organizatoriai teigia, kad testo rezultatai nustebins net tuos, kurie iš pradžių save laikė pilietiškais. Žymių žmonių filosofija parem...
Sportas
Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe – LKL“) mače Vilniaus „Rytas“ (17-6) patyrė šeštąją nesėkmę. Vilniečiai namuose 59:85 (18:17, 24:14, 21:10, 22:18) nusileido Kauno „Žalgiriui“ (21-3).  Nuo pat susitikimo pradžios aikštelėje vyravo lygi kova. Penktąją susitikimo minutę M. Grigonis dvitaškiu persvėrė rezultatą „Žalgirio“ naudai (9:10). Netrukus pastarasis pridėjo dvi taiklias baudas ir kauniečiai įgijo trapą 3 persvarą (9:12). Paskutinėmis pirmojo ketvirči...
Laisvalaikis
Artėjantis ilgasis savaitgalis – puiki proga pakeliauti ir geriau pažinti Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančią Lietuvą. Apsipręsti, kuriuos istorinius, gamtos ir kultūrinius objektus lankyti, bei suplanuoti kelionę technologijų ekspertai pataria išmaniai – naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ir žemėlapiais.   Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi 4 patarimais, kaip paprasčiau pažinti ir atrasti Lietuvą.  ...
Įvykiai
Atsiliepdami į Ukrainos prašymą, Lietuvos oro uostai tikslina anglišką šios šalies miestų rašybą. Vilniaus oro uoste, kuriame vykdomi skrydžiai į Kijevą ir Lvovą, nuo šios savaitės angliškose lentelėse „Kiev“ virs „Kyiv“, o „Lvov“ – „Lviv“. Šių pokyčių priežastis – perėjimas prie naujos, ukrainietišku tarimu paremtos transkripcijos. Iki šiol angliški Ukrainos miestų pavadinimai buvo rašomi remiantis rusišku tarimu. „Lietuvos oro uostai supranta ir palaiko...
Įvykiai
Daiva Šabasevičienė   Jubiliejai iš esmės nekeičia gyvenimo, tačiau juos švęsti – privaloma. Tad švęskime kartu! Kovo 6 dieną teatro pasaulis švenčia vieno garsiausių Lietuvos režisieriaus Oskaro Koršunovo penkiasdešimtmetį. Rodos, taip neseniai jis buvo vadinamas išskirtiniu jaunosios kartos režisieriumi Europoje, tačiau susidomėjimas jo darbas neatslūgo per visus iki dabar slinkusius tris dešimtmečius. Koršunovo teatro pamatai buvo pradėti dar 1990-aisia...
Laisvalaikis
Tradicinis Užgavėnių patiekalas – blynai, kurie nebūtinai turi būti saldūs ar tokie, kuriuos mes esame pripratę valgyti kasdien. Per šias Užgavėnes palepinkite savo artimuosius ne tik blynais su šilauogėmis, bet ir blynais be glitimo, su morkomis ar net ožkos sūriu.  Purūs blynai su šilauogėmis Reikės: 2 stiklinių miltų, 2 valgomųjų šaukštų cukraus, 4 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių, ¼ arbatinio šaukštelio druskos, 1 kiaušinio, 1 su puse stiklinės gri...
Sportas
Klaipėdos „Neptūnas“ (18-5) išlieka neįmenama mįsle daugkartiniams Lietuvos čempionams. Kazio Maksvyčio auklėtiniai sausakimšoje „Švyturio“ arenoje 81:71 (23:15, 25:22, 16:19, 17:15) pranoko Kauno „Žalgirį“ (20-3) bei išlieka vieninteliu klubu „Betsafe–LKL“ pirmenybėse išrašančiu pralaimėjimus kauniečiams. Dvikovą klaipėdiečiai pradėjo surakindami varžovus gynyboje – per pirmąsias šešias minutes „Žalgiris“ pelnė vos 5 taškus. Nuo suolo pakilęs Tomas Delini...