Interviu su dėstytoju J.Čiurlioniu: nuo heroino iki Rusijos politikos

Uždusęs atidarau kabineto duris: „Atsiprašau, kad vėluoju“. Auditorijos akys nukrypsa į mane. „Neatsiprašinėk. Laikas - realiatyvus dalykas“,– atsako dėstytojas, primenantis hipį, kuris niekada dėl nieko nesigraužia. Patogiai atsilošęs savo kėdėje jis dėsto ne šiaip literatūrinius svaičiojimus, o idėjas pagrindžiančias praeities ir dabarties mokslo pasaulio istorijas.

Atsisėdęs į suolą imu klausytis paskaitos apie I.Kanto teiginius, jog pasaulio nematome tokio, koks jis yra savaime ir į galva šauna mintis: „Kodėl nesužinojus apie šį, įžvalgų, grupę „The skys“ sparčiai į priekį vedantį žmogų, daugiau?“. Taigi pristatau muzikantą, Vilniaus universiteto filosofijos katedros dėstytoją Joną Čiurlionį.

J.Čiurlionis - Nuotr. V.Railos

-Kaip pradėjote dėstyti, ką vadinate geru dėstytoju ir kodėl ši veikla Jums miela širdžiai?

-Pradėjau dėstyti neblogai, kaip man atrodė, tačiau ar taip atrodė studentams – nežinau. Nesistengiu jiems įtikti. Pats tobulėju nuolat įgydamas patirties. Geras dėstytojas yra tas, kuris profesionaliai atlieka savo darbą. Dėstymas susideda iš žinių ir pedagogikos. Geras yra tas, kuris sugeba suderinti abu komponentus. O dėstymas mielas širdžiai, kai matai, kaip tobulėja jaunos asmenybės. Ypač džiugina tie, kurie ateina nusistatę prieš filosofija, tačiau kurso metu juose pavyksta įžiebti meilę išminčiai.

-Papasakokite apie savo, kaip muzikanto, karjerą, kaip viskas prasidėjo?

-Čia daug galima būtų pasakoti... Nuo 6 metų lankiau muzikos mokyklą, tai, matyt, tada ir prasidėjo viskas. Sulaukęs 12 metų paėmiau į rankas gitarą ir iki šiol jos nepaleidžiu. Tai viskas iki to ir išsirutuliojo. Šiuo metu jau 20 metų su grupe The Skys sėkmingai koncertuojame visame pasaulyje.

-Kokią vietą filosofija užima fabriko darbininko, seimo nario, sportininko ir/ar muzikanto gyvenime?

-Labai dažnai žmonės nesusimąsto, kad jie filosofuoja, todėl didelio dėmesio į filosofiją nekreipia. Tačiau, neskaitant to, visi žmonės bent šiek tiek filosofuoja. Filosofuoja būdami vaikais, pažindami pasaulį, įsimylėdami, išsiskirdami, susidūrę su mirtimi. Todėl, nepriklausomai nuo to, koks žmogus yra, kokia jo profesija, filosofinis grūdas slypi kiekviename iš mūsų. Ne visi tik tą grūdą puoselėja ir augina.

-Kokie veiksniai dažniausiai skatina žmogų keisti savo mintis, požiūrį į aplinką ir to pasėkoje veiksmus?

-Gyvenimo veiksniai. Gyvenimas pastoviai pateikia įvairių egzistencinių situacijų, reikalaujančių vienokių, ar kitokių sprendimų. Žmogus yra dinamiška būtybė, tačiau tas dinamiškumas vystosi moralės, estetikos, tautiškumo, religijos, žiniasklaidos, mados ar kitoje aplinkoje. Mums įtaką daro daugelis šių faktorių. Kuo silpnesnė asmenybė, tuo labiau ji pasiduoda mąstymo klišėms, mados tendencijoms, autoritetų nuomonėms. Kad išsivaduotų iš šio nuomonių tinklo žmogus turi lavinti savo mąstymą, ką tiesiogiai ir daro filosofija.

-Ką galima vadinti ideologija ir kaip jinai susijusi su menu?

-Ideologija yra tam tikra bendra idėjų visuma, daranti įtaką individo, žmonių grupių, visuomenių pasaulėžiūrai. Dažniausiai ideologija yra tapatinama su politika, tačiau ji pasireiškia ir daugelyje kitų gyvenimo sferų. Menas yra viena iš jų. Menas yra žmogaus dvasinė veikla ir, kaip tokia, ji yra artima ideologijai. Ideologija gali reikštis mene, menas gali nešti savo ideologiją. Menas gali būti naudojamas kaip politikos forma, menas gali formuoti ir savarankišką politiką. Daugelis menininkų yra garsios, dažnai populiarios asmenybės, formuojančios visuomenės grupes, individų požiūrius. Tačiau be ideologinės funkcijos menas turi ir kur kas svarbesnių funkcijų.

-Kokį veikalą rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam kebabus valgančiam, cigaretes rūkančiam, penktadieniais vienuoliką alaus išgeriančiam, saulėgrąžas viešajame transporte gliaudančiam ir treningais per metines šventes vilkinčiam jaunuoliui?

-Platono „Puota“ greičiausiai būtų per sudėtinga... Todėl rekomenduočiau Senekos „Laiškus Liucilijui“.

-Kuris filosofas, jūsų nuomone, nuėjo toliausiai, siekdamas pažinimo?

-Daug iš jų nuėjo labai toli... Kai kurie iš jų - į transcendenciją. Platonas ir Aristotelis – du patys esmingiausi filosofai.

-Kokią vietą mūsų gyvenimuose užima prabanga ir hedonizmas?

-Manau, kad labai didelę. Žmonija visais laikais buvo ir yra pinigų bei malonumų vergė. Apie tai rašė jau Aristotelis ir daugelis kitų filosofų, apie tai kalbėjo budizmas ir induizmas, krikščionybė ir islamas. Turtas, socialinis statusas, sotus gyvenimas – tai yra tai, ko daugelis siekia, klaidingai manydami, kad tai padarys juos laimingais. Štai kodėl žemėje tiek daug nelaimingų žmonių. Kalbant apie save, mėgstu komfortą, tačiau man pakankamai nedaug reikia, kad jausčiausi komfortabiliai – filosofijos ir muzikos. Na, dar gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimo. Nesidomiu pinigais – man jie tėra tik pagalbinė priemonė darbui. Kaip rašė Epikūras: „Nei nuolatinės išgertuvės, nei triukšmingos vaikštynės, nei pasismaginimai su berniukais ar moterimis, nei pasigardžiavimas žuvimi ar dar kuo nors, ką siūlo puikiais valgiais apkrautas stalas, neteikia malonumų gyvenime''. Malonų jį padaro blaivus protas, kuris daro ir sielą ramią.

-Ar gali heroinas padėti parašyti gražią dainą?

-Nežinau. Niekada nesu jo vartojęs. Iš to, kiek žinau apie jį – nepatarčiau niekam jo vartoti (kaip ir visų kitų narkotinių medžiagų), norint parašyti dainą. Jei nemoki rašyti dainų, tai ir heroinas nepadės, o jei moki rašyti dainas, tai ir heroino neprireiks.

-Kaip vertinate šiuolaikinę Rusijos politiką, ar galite filosofiškai pažvelgti į tokios politikos egzistavimo priežastis?

-Esu moralios politikos šalininkas. Todėl šiuolaikinę Rusijos politiką vertinu neigiamai: ambicinga, bet trumparegiška ir kvailai pavojinga. Tokia situacija yra diktuojama Rusijos lyderio psichologinio tipo. Putinas bei jo šalininkai gal ir yra gudrūs, tačiau dideliais protiniais sugebėjimais ir išmintingumu nepasižymi. Rusija turėjo kozirius savo rankose po Sočio Olimpiados, tačiau viską sugebėjo pralošti su Ukrainos žemių aneksija. Dažnai ši politika primena revanšistinę 20 a. pirmos pusės Vokietijos politiką. Rusija save tiesiogiai sieja su Sovietų Sąjunga, o tai veda prie noro atkurti buvusias sienas bei įtaką pasaulyje. Rusijai būtų pats laikas išsivaduoti iš Sovietų Sajungos. Kol ji to nepadarys – kentės tiek ji pati, tiek ir aplinkiniai.

-Kas Vilniaus universitete studentų ir dėstytojų yra pervertinama, o kas - nuvertinama?

-Čia reikėtų žiūrėti individualiai. Galiu kalbėti tik labai apibendrintai. Manau, kad stipriai pervertinamas pažymys, kuris yra studentų konkurencingumo išraiška. Vis dėlto svarbiausia yra mokytis dėl žinių, o ne dėl diplomo, ar tam tikro balo. Mokymasis yra savęs tobulinimas, kas gali būti svarbiau už tai?

Šiuo atveju nuvertinamas yra dėstytojo darbas, bet tai nėra tik VU problema – tai visos valstybės problema. Dėstytojų atlyginimai yra apverktini lyginant juos su mokytojų, statybininkų ir daugelio kitų sričių atstovų. Natūraliai kyla klausimas, ar verta mokytis 10 metų, siekti daktaro laipsnio, kad gauti tokį atlyginimą, kuris yra mažesnis už 3 metus besimokiusio profesinio rengimo mokykloje? Situacija yra absurdiška ir gėdinga.

-Ką manote apie sąmokslo teorijas, apie įsivaizduojamus ar tikrus pasaulio ekonomikos ir politikos valdytojus, apie esamą ar nesamą kontrolę?

-Nesu sąmokslo teorijų šalininkas ir nieko neišmanau apie pasaulio ekonomikos ir politikos valdytojus. Tačiau žinau, kas valdo visą pasaulį, bet nesakysiu.

vilniuje.info
J.Čiurlionis interviu
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kiekvienais metais rugsėjo 22-ąją dieną Europos Sąjungoje ir pasaulyje minima „Diena be automobilio“. Atsiliepdamos į Susisiekimo ministerijos kvietimą, nemažai šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais. „Dėmesys tvariam transportui kasmet vis didėja. Miestų savivaldybės deda dideles pastangas atnaujinti viešojo transporto parkus, plečiama infrastruktūra dvir...
Kultūra
Birželio pradžioje patalpų Vilniaus spaudos rūmuose duris užvėręs rekonstrukcijai Keistuolių teatras pradeda jau 32-ąjį sezoną. Šie metai trisdešimtąjį jubiliejų mininčiam teatrui – kupini kelionių po visą Lietuvą: kol namų salėje pluša darbininkai, kūrybinė Keistuolių komanda su savo spektakliais aplankys per 13 skirtingų miestų, o rudens pabaigoje trumpam sugrįžę į gimtąsias patalpas pristatys dvi premjeras vaikams ir jaunimui. 30-uosius veiklos metus šv...
Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Pasižvalgyti ir susipažinti kaip organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, pasidaryti asmenukę šalia lokomotyvo, pasivėžinti rankine drezina, pamatyti 40 tonų galios kraną ir sužinoti kaip formuojami krovininių vagonų sąstatai – visa tai ir dar daugiau galėsite rugsėjo 13-21 dienomis. AB „Lietuvos geležinkeliai" kviečia į 9 dienų ekskursijų ir renginių ciklą, leisiantį artimiau susipažinti su Lietuvos geležinkeliais, dar nematytomis industr...
Įvairios
Atvykus į oro uostą ne vienam keliautojui sukirba klausimas – kaip kuo greičiau ir be vargo praeiti keleivių saugumo patikrą? Aviacijos ekspertai teigia, kad ji tetruks vos kelias minutes, jei kai kuriuos darbus padarysite dar būdami namuose ir prisiminsite, kokių daiktų į bagažą dėti negalima. Skysčius geriau susipakuoti dar namuose Oro uoste prieš aviacijos saugumo patikrą keleivių prašoma pateikti kai kuriuos iš savo vežamų asmeninių daiktų, pavyzdžiui,...
Įvairios
Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova. „Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir...
Sportas
Lietuvos rinktinės žygis FIBA pasaulio taurėje baigsis jau po antrojo etapo – tai paaiškėjo po to, kai Dainiaus Adomaičio auklėtiniai L grupės rungtynėse 78:75 (14:26, 26:24, 14:15, 21:13) nusileido Prancūzijos komandai ir prarado net ir teorinius šansus žengti į tolimesnį etapą. Tuo tarpu kelialapius į ketvirtfinalį užsitikrino Prancūzijos ir Australijos komandos, kurios, likus vienerioms grupės rungtynėms, Lietuvos komandą lenkia dviem pergalėmis. Po pir...
Sportas
Lietuvos krepšininkai (2-1) FIBA pasaulio taurės turnyro H grupės mače su australais (3-0) ilgai vijosi varžovus, ketvirtame kėlinyje jau turėjo iniciatyvą savo rankose, tačiau nesėkmingai sužaidė dvikovos pabaigą ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą 82:87 (19:27, 22:25, 19:16, 22:19). Toks rezultatas reiškia, jog lietuviai H grupėje liko antroje vietoje ir kito etapo varžybas pradės be įskaitinės pergalės. L grupės kovose lietuvių lauks Prancūzijos ir D...
Įvairios
Tragiškas vilniečio jaunuolio likimo posūkis Kipre – kaklo lūžis, paralyžius, nesėkminga operacija, skausminga asmeninio gyvenimo drama „Nelaimė man atsitiko Kipre, kur atvažiavau padirbėti, – pasakoja vilnietis Liusjenas Aukštuolis. – Lietuvoje buvo pats 2008-ųjų krizės įkarštis, darbų statybose nebuvo. O aš jau buvau vedęs, turėjau išlaikyti šeimą, skambinau visur, ieškodamas nors kokio darbo. Tuo metu man paskambino pusbrolis iš Kipro, papasakojo kaip t...