Interviu su dėstytoju J.Čiurlioniu: nuo heroino iki Rusijos politikos

Uždusęs atidarau kabineto duris: „Atsiprašau, kad vėluoju“. Auditorijos akys nukrypsa į mane. „Neatsiprašinėk. Laikas - realiatyvus dalykas“,– atsako dėstytojas, primenantis hipį, kuris niekada dėl nieko nesigraužia. Patogiai atsilošęs savo kėdėje jis dėsto ne šiaip literatūrinius svaičiojimus, o idėjas pagrindžiančias praeities ir dabarties mokslo pasaulio istorijas.

Atsisėdęs į suolą imu klausytis paskaitos apie I.Kanto teiginius, jog pasaulio nematome tokio, koks jis yra savaime ir į galva šauna mintis: „Kodėl nesužinojus apie šį, įžvalgų, grupę „The skys“ sparčiai į priekį vedantį žmogų, daugiau?“. Taigi pristatau muzikantą, Vilniaus universiteto filosofijos katedros dėstytoją Joną Čiurlionį.

J.Čiurlionis - Nuotr. V.Railos

-Kaip pradėjote dėstyti, ką vadinate geru dėstytoju ir kodėl ši veikla Jums miela širdžiai?

-Pradėjau dėstyti neblogai, kaip man atrodė, tačiau ar taip atrodė studentams – nežinau. Nesistengiu jiems įtikti. Pats tobulėju nuolat įgydamas patirties. Geras dėstytojas yra tas, kuris profesionaliai atlieka savo darbą. Dėstymas susideda iš žinių ir pedagogikos. Geras yra tas, kuris sugeba suderinti abu komponentus. O dėstymas mielas širdžiai, kai matai, kaip tobulėja jaunos asmenybės. Ypač džiugina tie, kurie ateina nusistatę prieš filosofija, tačiau kurso metu juose pavyksta įžiebti meilę išminčiai.

-Papasakokite apie savo, kaip muzikanto, karjerą, kaip viskas prasidėjo?

-Čia daug galima būtų pasakoti... Nuo 6 metų lankiau muzikos mokyklą, tai, matyt, tada ir prasidėjo viskas. Sulaukęs 12 metų paėmiau į rankas gitarą ir iki šiol jos nepaleidžiu. Tai viskas iki to ir išsirutuliojo. Šiuo metu jau 20 metų su grupe The Skys sėkmingai koncertuojame visame pasaulyje.

-Kokią vietą filosofija užima fabriko darbininko, seimo nario, sportininko ir/ar muzikanto gyvenime?

-Labai dažnai žmonės nesusimąsto, kad jie filosofuoja, todėl didelio dėmesio į filosofiją nekreipia. Tačiau, neskaitant to, visi žmonės bent šiek tiek filosofuoja. Filosofuoja būdami vaikais, pažindami pasaulį, įsimylėdami, išsiskirdami, susidūrę su mirtimi. Todėl, nepriklausomai nuo to, koks žmogus yra, kokia jo profesija, filosofinis grūdas slypi kiekviename iš mūsų. Ne visi tik tą grūdą puoselėja ir augina.

-Kokie veiksniai dažniausiai skatina žmogų keisti savo mintis, požiūrį į aplinką ir to pasėkoje veiksmus?

-Gyvenimo veiksniai. Gyvenimas pastoviai pateikia įvairių egzistencinių situacijų, reikalaujančių vienokių, ar kitokių sprendimų. Žmogus yra dinamiška būtybė, tačiau tas dinamiškumas vystosi moralės, estetikos, tautiškumo, religijos, žiniasklaidos, mados ar kitoje aplinkoje. Mums įtaką daro daugelis šių faktorių. Kuo silpnesnė asmenybė, tuo labiau ji pasiduoda mąstymo klišėms, mados tendencijoms, autoritetų nuomonėms. Kad išsivaduotų iš šio nuomonių tinklo žmogus turi lavinti savo mąstymą, ką tiesiogiai ir daro filosofija.

-Ką galima vadinti ideologija ir kaip jinai susijusi su menu?

-Ideologija yra tam tikra bendra idėjų visuma, daranti įtaką individo, žmonių grupių, visuomenių pasaulėžiūrai. Dažniausiai ideologija yra tapatinama su politika, tačiau ji pasireiškia ir daugelyje kitų gyvenimo sferų. Menas yra viena iš jų. Menas yra žmogaus dvasinė veikla ir, kaip tokia, ji yra artima ideologijai. Ideologija gali reikštis mene, menas gali nešti savo ideologiją. Menas gali būti naudojamas kaip politikos forma, menas gali formuoti ir savarankišką politiką. Daugelis menininkų yra garsios, dažnai populiarios asmenybės, formuojančios visuomenės grupes, individų požiūrius. Tačiau be ideologinės funkcijos menas turi ir kur kas svarbesnių funkcijų.

-Kokį veikalą rekomenduotumėte perskaityti kiekvienam kebabus valgančiam, cigaretes rūkančiam, penktadieniais vienuoliką alaus išgeriančiam, saulėgrąžas viešajame transporte gliaudančiam ir treningais per metines šventes vilkinčiam jaunuoliui?

-Platono „Puota“ greičiausiai būtų per sudėtinga... Todėl rekomenduočiau Senekos „Laiškus Liucilijui“.

-Kuris filosofas, jūsų nuomone, nuėjo toliausiai, siekdamas pažinimo?

-Daug iš jų nuėjo labai toli... Kai kurie iš jų - į transcendenciją. Platonas ir Aristotelis – du patys esmingiausi filosofai.

-Kokią vietą mūsų gyvenimuose užima prabanga ir hedonizmas?

-Manau, kad labai didelę. Žmonija visais laikais buvo ir yra pinigų bei malonumų vergė. Apie tai rašė jau Aristotelis ir daugelis kitų filosofų, apie tai kalbėjo budizmas ir induizmas, krikščionybė ir islamas. Turtas, socialinis statusas, sotus gyvenimas – tai yra tai, ko daugelis siekia, klaidingai manydami, kad tai padarys juos laimingais. Štai kodėl žemėje tiek daug nelaimingų žmonių. Kalbant apie save, mėgstu komfortą, tačiau man pakankamai nedaug reikia, kad jausčiausi komfortabiliai – filosofijos ir muzikos. Na, dar gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimo. Nesidomiu pinigais – man jie tėra tik pagalbinė priemonė darbui. Kaip rašė Epikūras: „Nei nuolatinės išgertuvės, nei triukšmingos vaikštynės, nei pasismaginimai su berniukais ar moterimis, nei pasigardžiavimas žuvimi ar dar kuo nors, ką siūlo puikiais valgiais apkrautas stalas, neteikia malonumų gyvenime''. Malonų jį padaro blaivus protas, kuris daro ir sielą ramią.

-Ar gali heroinas padėti parašyti gražią dainą?

-Nežinau. Niekada nesu jo vartojęs. Iš to, kiek žinau apie jį – nepatarčiau niekam jo vartoti (kaip ir visų kitų narkotinių medžiagų), norint parašyti dainą. Jei nemoki rašyti dainų, tai ir heroinas nepadės, o jei moki rašyti dainas, tai ir heroino neprireiks.

-Kaip vertinate šiuolaikinę Rusijos politiką, ar galite filosofiškai pažvelgti į tokios politikos egzistavimo priežastis?

-Esu moralios politikos šalininkas. Todėl šiuolaikinę Rusijos politiką vertinu neigiamai: ambicinga, bet trumparegiška ir kvailai pavojinga. Tokia situacija yra diktuojama Rusijos lyderio psichologinio tipo. Putinas bei jo šalininkai gal ir yra gudrūs, tačiau dideliais protiniais sugebėjimais ir išmintingumu nepasižymi. Rusija turėjo kozirius savo rankose po Sočio Olimpiados, tačiau viską sugebėjo pralošti su Ukrainos žemių aneksija. Dažnai ši politika primena revanšistinę 20 a. pirmos pusės Vokietijos politiką. Rusija save tiesiogiai sieja su Sovietų Sąjunga, o tai veda prie noro atkurti buvusias sienas bei įtaką pasaulyje. Rusijai būtų pats laikas išsivaduoti iš Sovietų Sajungos. Kol ji to nepadarys – kentės tiek ji pati, tiek ir aplinkiniai.

-Kas Vilniaus universitete studentų ir dėstytojų yra pervertinama, o kas - nuvertinama?

-Čia reikėtų žiūrėti individualiai. Galiu kalbėti tik labai apibendrintai. Manau, kad stipriai pervertinamas pažymys, kuris yra studentų konkurencingumo išraiška. Vis dėlto svarbiausia yra mokytis dėl žinių, o ne dėl diplomo, ar tam tikro balo. Mokymasis yra savęs tobulinimas, kas gali būti svarbiau už tai?

Šiuo atveju nuvertinamas yra dėstytojo darbas, bet tai nėra tik VU problema – tai visos valstybės problema. Dėstytojų atlyginimai yra apverktini lyginant juos su mokytojų, statybininkų ir daugelio kitų sričių atstovų. Natūraliai kyla klausimas, ar verta mokytis 10 metų, siekti daktaro laipsnio, kad gauti tokį atlyginimą, kuris yra mažesnis už 3 metus besimokiusio profesinio rengimo mokykloje? Situacija yra absurdiška ir gėdinga.

-Ką manote apie sąmokslo teorijas, apie įsivaizduojamus ar tikrus pasaulio ekonomikos ir politikos valdytojus, apie esamą ar nesamą kontrolę?

-Nesu sąmokslo teorijų šalininkas ir nieko neišmanau apie pasaulio ekonomikos ir politikos valdytojus. Tačiau žinau, kas valdo visą pasaulį, bet nesakysiu.

vilniuje.info
J.Čiurlionis interviu
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...