Pristatytas sisteminės aukštojo mokslo pertvarkos planas

Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.

Pertvarkos planą parengė ŠMM sudaryta speciali darbo grupė, sudaryta iš akademikų, teisės praktikų, pirmaujančių verslo kompanijų bei didžiausių verslo, studentų, viešojo sektoriaus asociacijų atstovų:

• Jurgita Petrauskienė – švietimo ir mokslo ministrė (darbo grupės vadovė);

• Paulius Baltokas – Lietuvos studentų sąjungos atstovas;

• Eugenijus Butkus – švietimo ir mokslo ministrės patarėjas

• Robertas Dargis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas;

• Unė Kaunaitė – Ministro Pirmininko patarėja;

• Dalius Misiūnas – „Lietuvos energija“, UAB, valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, KTU Alumnų asociacijos prezidentas;

• Agnė Paliokaitė – UAB „Visionary Analytics“ direktorė;

• Ramojus Reimeris – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vedėjas, atliekantis direktoriaus funkcijas;

• Rolandas Valiūnas – asociacijos „Investors‘ forum“ valdybos pirmininkas;

• Arminas Varanauskas – asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas;

• Giedrius Viliūnas – švietimo ir mokslo viceministras;

• Roma Žakaitienė – Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.

Šios darbo grupės parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.

Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.

Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengtą planą į Vilniaus universitetą įsilieja Mykolo Riomerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.

Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

„Sutelkdami didžiųjų miestų aukštąsias mokyklas, maksimaliai panaudodami jų potencialą, mes sukuriame du didelius, stiprius ir lygiaverčius universitetus – Vilniaus universitetą ir Kauno universitetą. Regionuose siūlome didžiųjų universitetų padalinius, pažangias kolegijas, užtikrinančias aukštojo mokslo pasiekiamumą visoje šalyje. Tokiu būdu mes sukuriame prielaidas efektyviai, konkurencingai bei patraukliai aukštojo mokslo sistemai, kuri skatins studentus ne tik likti studijuoti Lietuvoje, bet ir atvykti čia studijuoti iš kitų šalių“, – sakė vienas iš darbo grupės narių, įmonės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir KTU Alumnų asociacijos prezidentas dr. Dalius Misiūnas. Pasak jo, darbo grupės siūloma aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka sukurs sąlygas, kad po kelerių metų į darbo rinką patektų ne tik realius verslo poreikius atitinkantys specialistai, bet ir gebantys patys imtis iniciatyvos ir kurti inovatyvius verslus, tokiu būdu būtų didinamas šalies ekonomikos konkurencingumas.

Specialistai prognozuoja, kad, įvykdžius pertvarką, 2 universitetai pateks tarp 500, o vienas jų – tarp 300 geriausių pasaulyje.

Skaičiuojama, kad investicijos aukštojo mokslo pertvarkai, kuri truks 4 metus, iš viso sieks apie 150 mln. eurų. Numatyta planuojamai pertvarkai panaudoti sutaupytas lėšas ir ES struktūrinių fondų investicijas.

Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais, rugsėjo mėnesį priimant studentus mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.

Darbo grupės parengtas planas pateiktas svarstyti Vyriausybei.

Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus inf.

Zenono Ripinskio nuotr.

KTU VU SU
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...
Laisvalaikis
Prisiimate atsakomybę ar jos vengiate? Ar esate pilietiški? Patriotiškumas lygu –pilietiškumui? Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukurtas unikalus pilietiškumo testas kviečia pamatuoti, ar pakankamai prisidedate prie savo šalies ir aplinkos gerovės. Testo kūrėjai, Nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ organizatoriai teigia, kad testo rezultatai nustebins net tuos, kurie iš pradžių save laikė pilietiškais. Žymių žmonių filosofija parem...
Sportas
Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe – LKL“) mače Vilniaus „Rytas“ (17-6) patyrė šeštąją nesėkmę. Vilniečiai namuose 59:85 (18:17, 24:14, 21:10, 22:18) nusileido Kauno „Žalgiriui“ (21-3).  Nuo pat susitikimo pradžios aikštelėje vyravo lygi kova. Penktąją susitikimo minutę M. Grigonis dvitaškiu persvėrė rezultatą „Žalgirio“ naudai (9:10). Netrukus pastarasis pridėjo dvi taiklias baudas ir kauniečiai įgijo trapą 3 persvarą (9:12). Paskutinėmis pirmojo ketvirči...
Laisvalaikis
Artėjantis ilgasis savaitgalis – puiki proga pakeliauti ir geriau pažinti Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančią Lietuvą. Apsipręsti, kuriuos istorinius, gamtos ir kultūrinius objektus lankyti, bei suplanuoti kelionę technologijų ekspertai pataria išmaniai – naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ir žemėlapiais.   Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi 4 patarimais, kaip paprasčiau pažinti ir atrasti Lietuvą.  ...
Įvykiai
Atsiliepdami į Ukrainos prašymą, Lietuvos oro uostai tikslina anglišką šios šalies miestų rašybą. Vilniaus oro uoste, kuriame vykdomi skrydžiai į Kijevą ir Lvovą, nuo šios savaitės angliškose lentelėse „Kiev“ virs „Kyiv“, o „Lvov“ – „Lviv“. Šių pokyčių priežastis – perėjimas prie naujos, ukrainietišku tarimu paremtos transkripcijos. Iki šiol angliški Ukrainos miestų pavadinimai buvo rašomi remiantis rusišku tarimu. „Lietuvos oro uostai supranta ir palaiko...
Įvykiai
Daiva Šabasevičienė   Jubiliejai iš esmės nekeičia gyvenimo, tačiau juos švęsti – privaloma. Tad švęskime kartu! Kovo 6 dieną teatro pasaulis švenčia vieno garsiausių Lietuvos režisieriaus Oskaro Koršunovo penkiasdešimtmetį. Rodos, taip neseniai jis buvo vadinamas išskirtiniu jaunosios kartos režisieriumi Europoje, tačiau susidomėjimas jo darbas neatslūgo per visus iki dabar slinkusius tris dešimtmečius. Koršunovo teatro pamatai buvo pradėti dar 1990-aisia...