Kaunietis sukūrė kiemą, kuris džiugina visą Kauną

gokaunas

„Geras kaimynas ir už brolį artimesnis“, – sako lietuviškos patarlės. Ir iš tiesų, anksčiau mūsų protėviai itin pabrėždavo kaimynų svarbą, tačiau dabar retas gerai pažįsta savo kaimynus, o dar rečiau jiems ranką paspaudžiame prasilenkdami laiptinėje.

Ar atsimenate kada paskutinį kartą ėjote pas kaimyną skolintis druskos? Ar kada tiesiog paklausėte kaip jam sekasi? Greičiausiai paskutinį kartą su juo bendravote, kuomet buvote paprašytas pritildyti muziką pirmą valandą nakt‪ies.

Užtat Kaune netoli Žydų sinagogos (E. Ožeškienės g.) glūdi išskirtinis kiemas. Čia kaimynai vieni kitus pažįsta kaip broliai ir seserys, kadangi jie patys savo rankomis kuria kiemą bei meną jame.

Viso šito nuostabaus reikalo iniciatorius yra jau 11 metų šiame kieme gyvenantis menininkas Vytenis Jakas.

„Gerus penkerius metus žiūrėjau kas čia darosi. Tyrinėjau šitą vietą. Buvo labai keista žiūrėti kaip žmonės taip arti vienas kito gyvena, bet nebendrauja. Jautėsi susvetimėjimo atmosfera. Nežinojau, jog viskas išvirs į tokį dalyką, kas dabar yra. Tiesiog siekiau trumpalaikių pokyčių, jog nebūtų tų šiukšlynų. Būdavo nemalonu nei pačiam eiti, nei draugus atsivesti.

Ten kur dabar yra konteineriai, būdavo baisūs šiukšlynai. Todėl priešais juos nutapiau pro langą žmones stebintį katiną. Tuomet pasijautė, jog erdvė pasikeitė emociškai. Nuo to galbūt ir prasidėjo tas bendravimas su kaimynais, nes daugeliui piešinys patiko“, – „Kiemo galerijos“ pradžią prisiminė Vytenis.

Nuo to laiko jau praėjo ketveri metai ir ilgainiui kieme vienas po kito pradėjo rastis nauji meno eksponatai, o šiandien juos būtų jau sunku visus ir suskaičiuoti.

Ant sienos „kabantys“ batai, prie namo fasado prikonstruotos malūnas, likimo valiai palikta vonia, įvairiausiomis spalvomis nudažytas suoliukas, ant balkono pakabintas dviratis bei kiti turistų akis traukiantys kūriniai.

„Viskas kas yra ant sienų pasakoja apie mūsų kiemo praeitį. Tai yra įvietinta istorija. Anksčiau kieme nebuvo asfalto, stovėdavo tik du automobiliai, augo keturi medžiai, viduryje kiemo veikė fontanas, buvo stalas, kur kaimynai susirinkdavo žaisti stalo žaidimų, gerti rytais kavą. Ir anksčiau žmonių bendravimas buvo visai kitoks. Taip pat kieme buvo nemažai vaikų ir tai labai jaučiasi, nes jie skatindavo bendravimą. Kartais kaimynai gali nebendrauti vieni su kitais, būti susipykę, tačiau vaikai yra toks dalykas, kurie neturi apribojimų ar sienų.

Praeityje kieme netrūko švenčių – vestuvių, Naujųjų metų, Šv. Velykų bei kitų svarbesnių minėjimų. Būdavo ir gedulo akimirkų. Kadangi seniau nebūdavo laidojimo namų, tai velionius tiesiog pašarvodavo kieme. Eidavo vieni pas kitus paguosti. Nuolatos vykdavo betarpiškas žmonių bendravimas, o dabar viso šito dalyko nebėra“, – lyg atsivertęs kiemo istorijos žurnalą pasakoją Vytenis.

Tačiau Vytenis užsibrėžė atgaivinti tai, kas jau atrodė yra praeities dalykas – ryšį su kaimynais.

2014 metais „Nykoka“ festivalio metu jis nutapė „Šventosios trejybės“ paveikslą ant vieno iš namų fasadų su užrašu „Mano Tėvo namuose daug buveinių“.

Ir iš tiesų, kur pasižiūrėsi aplinkui – vieni langai, vienos buveinės. Šitas prasmingas užrašas yra skirtas būtent kiemo gyventojams ir bendrystės svarbai.

„Man nutapius šį paveikslą kaimynai patys susimetė ir nupirko jam apšvietimą. Toks buvo jų indėlis. Todėl šia „Šventosios trejybės“ įžiebimo proga mes surengėme pirmąją „Kiemo šventę“ – išsinešėme stalus, vaišių, pradėjome bendrauti, šnekėtis. Pasirodo daugelis jautė poreikį pasikalbėti tarpusavyje.

Ir šita šventė jau tęsiasi trejus metus, o šiemet ji pirmą kartą iš vieno kiemo išaugo iki dar neregėto masto – prie jos prisijungė visas Kaunas. Minint tarptautinę kaimyno dieną Vytenis su savo draugais pakvietė šią šventę švęsti Laisvės alėjoje ir surengti didžiulį pikniką.

Į Vytenio kvietimą kauniečiai atsiliepė su kaupu. Kaip jis skaičiavo, iš viso Laisvės alėjoje stovėjo apie 80 stalų, o prie jų vidutiniškai po 10 žmonių. Tad visoje šventėje sudalyvavo apie tūkstantis puikia nuotaika ir šypsenomis apsiginklavusių žmonių.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

„Šita idėja mano galvoje jau seniai kirbėjo. Teko panašią šventę matyti Belgijoje, Prancūzijoje, kuomet būna užtveriama viena judri gatvė, žmonės išsineša stalus, vaišių ir švenčia. Atrodo taip paprasta, natūralu, faina žiūrėti. Galvojau kodėl pas mus nėra panašių renginių. Juk čia nėra daug kainuojantis dalykas. Ir šita mintis manęs nepaliko ramybėje.

Laukiau tinkamo momento. Manau, prieš 10 metų tai būtų buvę nerealu padaryti. Kaunas buvo gilioje depresijoje. Dabar jaučiasi, jog miestas emociškai atsigauna“, – Kauno pokyčiais džiaugėsi menininkas.

Nors tai buvo vos pirmasis toks renginys, tačiau Vytenis jau dabar neabejoja, kad tai taps gražia Kauno tradicija susiburti kaimynams po Laisvės alėjos liepomis, o Kaunui tapus Europos kultūros sostine tikisi, jog stalų eilė nusidrieks iki pat Santakos parko.

„Lūkesčiai buvo pateisinti visu 220 procentų. Žmonės net neprašyti prisidėjo savo pagalba prie šitos idėjos įgyvendinimo. Šitas dalykas turėtų plėstis ir Kaunas bus pirmas miestas, kuris sau leido pasidaryti tokią kiemų šventę Laisvės alėjoje

Ryšys tarp kaimynų yra pats natūraliausias. Tad būtų gerai, jog kaimynais pasijaustų visas miestas, visi kiemai. Kiekvienas kiemas galėtų būti kažkuo unikalus. Reikia slopinti žmonių susvetimėjimą. Tai yra didžiausia problema ir dėl to mes viską darome. „Kiemų šventė“ nėra kažkokio rekordo siekimas. Tai yra labiau kalba apie dvasinius dalykus“, – renginio prasmę aiškino Vytenis.

Ir kad šita Vytenio formulė veikia supratau su juo pabendravęs vos pusvalandį. Nebuvo nė vieno praeivio, kuris su Vyteniu nepasilabindavo, o vienas vaikinukas nepasidrovėjo paprašyti ir cigaretės. Toks tas Vytenio svajonių kiemas, kurį jis dar tik su kaimynais pradeda kurti.

„Aš pirmiausiai siekiu, kad kaimynas būtų draugu. Kuo geresnis draugas, tuo geresnis kaimynas. Tai nėra paprasta padaryti, bet stengiuosi, jog žmonės, kurių aš anksčiau nepažinojau, taptų mano bendraminčiais, su kuriais galėčiau šį projektą plėsti. Didžiausia laimė, kurią aš patyriau gyvenime buvo „Kiemų šventė“.

Tekstas buvo publikuotas „Happy365“ žurnale „Pliažo knyga“.

kitos naujienos

Kaunietissukūrėkiemą kurisdžiuginavisąKauną
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...
Laisvalaikis
Prisiimate atsakomybę ar jos vengiate? Ar esate pilietiški? Patriotiškumas lygu –pilietiškumui? Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukurtas unikalus pilietiškumo testas kviečia pamatuoti, ar pakankamai prisidedate prie savo šalies ir aplinkos gerovės. Testo kūrėjai, Nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ organizatoriai teigia, kad testo rezultatai nustebins net tuos, kurie iš pradžių save laikė pilietiškais. Žymių žmonių filosofija parem...
Sportas
Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe – LKL“) mače Vilniaus „Rytas“ (17-6) patyrė šeštąją nesėkmę. Vilniečiai namuose 59:85 (18:17, 24:14, 21:10, 22:18) nusileido Kauno „Žalgiriui“ (21-3).  Nuo pat susitikimo pradžios aikštelėje vyravo lygi kova. Penktąją susitikimo minutę M. Grigonis dvitaškiu persvėrė rezultatą „Žalgirio“ naudai (9:10). Netrukus pastarasis pridėjo dvi taiklias baudas ir kauniečiai įgijo trapą 3 persvarą (9:12). Paskutinėmis pirmojo ketvirči...
Laisvalaikis
Artėjantis ilgasis savaitgalis – puiki proga pakeliauti ir geriau pažinti Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančią Lietuvą. Apsipręsti, kuriuos istorinius, gamtos ir kultūrinius objektus lankyti, bei suplanuoti kelionę technologijų ekspertai pataria išmaniai – naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ir žemėlapiais.   Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi 4 patarimais, kaip paprasčiau pažinti ir atrasti Lietuvą.  ...
Įvykiai
Atsiliepdami į Ukrainos prašymą, Lietuvos oro uostai tikslina anglišką šios šalies miestų rašybą. Vilniaus oro uoste, kuriame vykdomi skrydžiai į Kijevą ir Lvovą, nuo šios savaitės angliškose lentelėse „Kiev“ virs „Kyiv“, o „Lvov“ – „Lviv“. Šių pokyčių priežastis – perėjimas prie naujos, ukrainietišku tarimu paremtos transkripcijos. Iki šiol angliški Ukrainos miestų pavadinimai buvo rašomi remiantis rusišku tarimu. „Lietuvos oro uostai supranta ir palaiko...
Įvykiai
Daiva Šabasevičienė   Jubiliejai iš esmės nekeičia gyvenimo, tačiau juos švęsti – privaloma. Tad švęskime kartu! Kovo 6 dieną teatro pasaulis švenčia vieno garsiausių Lietuvos režisieriaus Oskaro Koršunovo penkiasdešimtmetį. Rodos, taip neseniai jis buvo vadinamas išskirtiniu jaunosios kartos režisieriumi Europoje, tačiau susidomėjimas jo darbas neatslūgo per visus iki dabar slinkusius tris dešimtmečius. Koršunovo teatro pamatai buvo pradėti dar 1990-aisia...
Laisvalaikis
Tradicinis Užgavėnių patiekalas – blynai, kurie nebūtinai turi būti saldūs ar tokie, kuriuos mes esame pripratę valgyti kasdien. Per šias Užgavėnes palepinkite savo artimuosius ne tik blynais su šilauogėmis, bet ir blynais be glitimo, su morkomis ar net ožkos sūriu.  Purūs blynai su šilauogėmis Reikės: 2 stiklinių miltų, 2 valgomųjų šaukštų cukraus, 4 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių, ¼ arbatinio šaukštelio druskos, 1 kiaušinio, 1 su puse stiklinės gri...