Rudeninės arbatos – tarsi asmeninė chemijos laboratorija

Greitai kintanti oro temperatūra, vangiai įsibėgėjantis šildymo sezonas, žvarbus vėjas ir pilkas rudeninis lietus nulemia, jog vis dažniau subjūra nuotaika ir sumažėja ne tik energijos kasdieniams darbams, bet pradeda varginti kosulys, sloga ir prasta savijauta. Ištikus tokiai būklei, dažnai nenorime išsyk griebtis tablečių, miltelių ar užpilų, gelbstimės tuo, kuo galbūt pasirūpinome vasarą per atostogas. Iš tiesų, gamtoje slypi žymiai daugiau stebuklų ir jėgas grąžinančių medžiagų, nei mūsų vaistų spintelėje. Ką reikia žinoti, kad kasdienės arbatos puodelis ne tik kvepėtų ar sušildytų, bet ir užbėgtų negalavimui už akių ar padėtų jį įveikti?

Žolelių arbata

Žinomiausios žolelės ir jų poveikis

• Mėtų arbata - ne tik tiesiog skani arbata. Įrodyta šią žolelę turint tikrai ypatingų savybių. Visų pirma, mėtų arbata yra labai veiksminga, norint atsipalaiduoti po streso, nes šios žolelės lapuose esantis mentolis veikia kaip natūralus raumenų relaksantas. Išgėrus mėtų arbatos prieš miegą, miegosite tikrai geriau, sapnuosite ryškiau. Tas pats mėtų mentolis padeda atpalaiduoti sinusus, sušvelnina gerklės skausmus.

• Čiobreliai priklauso mėtų šeimai ir daugelis jų turime prieskonių dėžutėse, tačiau ši vaistažolė yra daug daugiau nei paprastas prieskonis. Čiobrelis turi daugiau nei 400 porūšių. Senovės egiptiečiai jį naudojo balzamavimui, o graikai – smilkalams. Čiobrelių aliejus, išgaunamas iš jo lapelių, yra dažnai naudojamas kaip natūralus, kosulį mažinantis produktas. Taigi, beprasidedant kosuliui, pabandykite čiobrelių arbatos. Čiobrelis, kadangi jame yra vitaminų C ir A, veikia ir kaip imuninę sistemą stiprinanti vaistažolė. Čiobreliai turi ir dezinfekcinį poveikį.

• Aviečių lapų arbata – turbūt žinomiausia ir mieliausia vaikystės arbata. Ir ne be reikalo mūsų mamos ir močiutės taip gydydavosi pačios ir gydė mus – aviečių lapuose ir uogose gausu vitaminų C, E, P, B1, B9, ląstelienos, pektinų, organinių rūgščių. Aviečių arbata mažina karščiavimą ir skausmą, turi antibakterinį poveikį.

Svarbūs arbatos palydovai - citrina, imbieras

Dar nesusirgus ir norint apsisaugoti nuo peršalimo, profilaktiškai reikėtų vartoti vaistažolių mišinių arbatų, kuriuose yra turinčių vitaminų sudėtinių dalių. Tokios yra arbatos su erškėtuogių vaisiais, aronijomis, šermukšniais, kinrožės žiedais. Vaistažolių mišiniai gali būti ir fabrikinės gamybos, nors taip pat juos galima pasiruošti ir patiems.

Kaip profilaktinė priemonė, tinka ir šaltalankio uogos. Geriausia šias uogas valgyti šviežias arba gerti jų sultis, tačiau jei užpilame uogas karštu vandeniu ir gaminame arbatą, arbata gera, nors dalis vitaminų žūsta.

Kita vertinga, sauganti organizmą profilaktikos priemonė yra imbieras. Imbieras taip pat, saugantis peršalimo, yra gerai, tik ne visi žmonės jį mėgsta ir ne visiems jis tinka, nes gali dirginti skrandį, veikti kraujo krešumą. Tai nėra nekaltas augalas, kaip ir kiekvienas, jis turi daug medžiagų.

Veiksmingas receptas su imbieru – imbieras, medus ir citrina lygiomis dalimis. Šį mišinį galima pasigaminus laikyti šaldytuve ir kasdien po šaukštelį suvalgyti. Negalavimų profilaktikai galima vartoti ir jau pagamintą bei vaistinėje įsigyjamą karštą gėrimą su imbieru. Tokių gėrimų sudėtyje būna ir vaistažolių, todėl jis labiau tinka tada, kai kažkas „kabinasi“ arba pirmosiomis ligos dienomis.

Jei vis dėlto peršalote

Peršalus organizmui reikalingas ypatingas SPA. Tai - skysčiai, poilsis ir atokvėpis. Taip pat ji atskleidžia ir vieno stebuklingo augalo paslaptį. Tai - šeivamedis. Naudojant jo žiedus arbatai, ji padeda atsikosėti, skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą, turi priešvirusinį veikimą, o tai yra svarbu peršalus. Šeivamedžio žiedai tinka ir gerklės skalavimui. Vaistininkės manymu, jei šeivamedį pradėtume vartoti vos prasidėjus negalavimams, gali būti, jog sirgtume gerokai trumpiau. Jei vaistažolių mišinį perkame vaistinėje, šio augalo mišiniuose paprastai būna. Šeivamedžio žiedus reiktų skinti gegužės mėnesį, o rudenį sunoksta jo uogos. Šias uogas reikėtų vartoti atsargiai, nes, suvalgius per daug, jos gali sukelti pykinimą ar vėmimą.

Peršalus veiksmingos yra ir aviečių lapų, liepų žiedų arbatos. Šios vaistažolės taip pat yra dedamos į mišinius, nors jų veikimas yra panašus. Aviečių lapai skatina prakaitavimą, liepų žiedai – taip pat. Liepų žiedų arbata yra veiksminga esant sausam kosuliui ligos pradžioje.

Jei kenčiame nuo slogos, tai rodo bendrą organizmo virusinę reakciją ir tuomet tinka visi minėti mišiniai. Esant slogai, skysčių vartoti yra būtina, nes taip greičiau pašalinsime iš organizmo toksinus.

Būtina žinoti, kad vieno augalo ar vieno mišinio arbatą galime gerti ne ilgiau nei dvi savaites. Praėjus tokiam laikui, reikia arba pakeisti vaistažoles, arba nutraukti vartojimą keičiant jį įprasta mėgstama arbata.

arbata žoleliųarbata žolelės peršalimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...