Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....
Nuomonės
Atstumas tarp Talino ir Helsinkio yra toks pat kaip tarp Vilniaus bei Kauno. Estai su suomiais kuria susisiekimo sistemą, kuri įgalintų šį 100 km atstumą įveikti per 20 min. Lietuvos Bendrajame plane yra įtvirtintas mūsų sprendimas sujungti laikinąją sostinę su nuolatine. Tiesiant greitojo geležinkelio liniją nuo Pilaitės iki „Rail Baltica“ trasos ir Tarptautinio Kauno oro uosto, reikėtų įveikti 80 km atstumą. Judant tuo pačiu greičiu kaip ir estai, mes šį...
Įvykiai
Kūrybingi ir technologijomis besidomintys gimnazistai iš Lietuvos rinkosi į antrus metus Vilniaus licėjuje organizuojamas technines kūrybos varžybas „TechHero 2019“. „Kur žiovauja ir klausosi, kur rašo ir kur kalbasi, kur buvo nuobodu dabar bus išmanu“ – tokią užuominą gavę moksleiviai per 4 valandas kūrė prototipus, padedančius pagerinti pamokų kokybę ar patobulinti mokyklos aplinką. Visais klausimais nuo mechanikos niuansų iki idėjos verslumo išgryninimo...
Sportas
Vilniaus „Ryto“ jaunimo ekipa nesėkmingai finišavo Eurolygos atrankos turnyre Kaune. Be čiurnos traumą patyrusio vieno iš lyderių Marek Blaževič rungtyniavę vilniečiai turnyro finale 79:92 (12:20, 20:21, 22:27, 25:24) nusileido Kauno „Žalgirio“ jaunimo komandai. Pirmąjį finalo kėlinį komandos pradėjo apylygiai, tačiau kėliniui įpusėjus „Žalgirio“ jaunieji krepšininkai pradėjo tolti. Vilniečiai dažnai klydo ir po pirmojo kėlinio turėjo 8 taškų deficitą – 12...
Sportas
Vasario 16-17 d. Vilniuje vyksiantis „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertas bus ypač dosnus žiūrovams. Tarp gausybės prizų, kuriuos galės laimėti į areną atvyksiantys žiūrovai, bus ir naujutėlaitis „Mercedes-Benz CLA“ automobilis. Vienas žiūrovas iš „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės turnyro galės išvykti su nauju automobiliu, jei pataikys į krepšį iš aikštės vidurio. Įspūdingą prizą renginiui įsteigė Lietuvos krepšinio lygos (LK...
Laisvalaikis
Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu. Vis dėlto nors atrodytų, kad apie picą žinome viską, kai kurie faktai apie šį patiekalą daugeliui gali būti naujiena. Vasario 9-ąją minimos Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės apie picas. 1. Picos gimtinė - senovės Graikij...
Įvykiai
„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje. Šiandien startavęs projektas gyventojus kviečia į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje, kuo didžiuojamės ir su kokiomis vertybėmis tapatinamės. Projekto tikslas –  įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti formuojan...
Įvykiai
Kitą savaitę sostinės parodų ir kongresų centre „Litexpo" prasidės septintoji paroda - kontaktų mugė „Convene". Šiame didžiausiame Baltijos jūros regione konferencijų turizmo renginyje dalyvaus apie 80 šio regiono turizmo verslo atstovų, pristatysiančių savo paslaugas, ir apie 160 renginių organizatorių iš Europos bei kitų šalių, ieškančių partnerių ir idėjų savo renginiams. Varžosi dėl konferencijų turistų „Skaičiuojama, kad vienas iš užsienio atvykęs kon...