Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvairios
Rugpjūčio 9-ąją programuotojų konferencijoje HDC2019 „Huawei“ nudžiugino savo gerbėjus naujienomis apie šviežutėlę „Android“ pagrindu veikiančią operacinę sistemą EMUI10. Būtent skirtingos EMUI versijos šiuo metu palaiko gyvybę gamintojo išmaniesiems telefonams, įskaitant ir naujausią P30 įrenginių seriją. Todėl kompanijos atstovai džiaugiasi, kad naujausias jų produktas dalį išmaniųjų telefonų leis atrasti iš naujo ir pasiūlys neregėtų galimybių. Dar išma...
Sportas
Vilniaus „Žalgiris“ A lygos 19-ojo turo rungtynėse namuose 3:0 (2:0) sutriuškino „Kauno Žalgirį“ ir šventė septintąją pergalę iš eilės. Į startinę komandos sudėtį šį kartą sugrįžo praėjusį turą dėl disvalifikacijų praleidę Saulius Mikoliūnas ir Pau Moreris. Kapitonas rungtyniavo kairiajame gynybos krašte, o P. Moreris mačą pradėjo dešinio saugo pozicijoje. Tuo tarpu Karolis Uzėla ir vėl žaidė krašto gynėjo pozicijoje. Šį kartą dešiniajame krašte.  Nuo pat...
Būstas
Jei gyvenime pritrūkote iššūkių, kraustykitės į naujus namus. Daugeliui šis procesas tampa tikru išbandymu – kokį būstą rinktis, kurioje vietoje, kokį biudžetą jam galite skirti ir galiausiai – kaip nauji namai turėtų atrodyti? Jei sklandžiai įveikėte etapus susijusius su būsto tipu, jo kaina ir pageidautina lokacija, vis dar laukia namų įrengimo galvosūkis. Kas naudingiau, rinktis būstą su daline ar pilna apdaila? Samdyti interjero dizainerį ar pasikliaut...
Įvykiai
Rugpjūčio 23 d. sukanka 30 metų nuo masinės Baltijos tautų akcijos „Baltijos kelias“, pranokusios visus organizatorių lūkesčius. 2 milijonų žmonių rankų grandinė sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus iki Talino. Kultūros ministerija kartu su kitomis institucijomis prisideda prie specialių Baltijos kelio 30-mečiui skirtų renginių. Nuo rugpjūčio 12 iki rugsėjo 9 d. Seimo Vitražo galerijoje veiks fotografo Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“....
Įvairios
Liepos mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta 27,4 tūkst. skrydžių - 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pikinė mėnesio diena buvo liepos 27-oji, šeštadienis - tąkart aptarnauti 968 skrydžiai, daugiausia per visą įmonės veiklos istoriją. Daugiau nei tris ketvirtadalius (77,9 proc.) visų skrydžių liepą sudarė tranzitiniai skrydžiai - jų skaičius siekė 21,3 tūkst. (1,1 proc. daugiau nei pernai). Daugiausia skrydžių liepos mėnesį aptarnauta Vilniaus...
Įvykiai
Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, bei paplūdimiuose. Minėti draudimai buvo priimti dar 2017 metais, kartu su visu alkoholio kontrolės paketu.   „Kavinėse prisėdę žmonės toli gražu nėra didžiausi alkoholio vartotojai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręst...
Įvykiai
Jau dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru šiais metais pristato ypatingą iniciatyvą – siekį lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną užsienyje ir Lietuvoje įvyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų – restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.). Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė, tač...
Verslas
Legendiniai, žygiavę kone per visą maištingą XX amžiaus istoriją, „Inkaro“ sportbačiai grįžta – menantys praeitį, bet prisitaikę prie šiandienos. Nuo 1933 m. savo istoriją skaičiuojantys „inkarai“ pradeda bičiulystę su aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos prekės ženklu „Audimas“, išskirtinai prekiausiančiu atgimusiais „Inkaro“ sportbačiais. Pasitikti grįžtančią legendą susirinko būrys žinomų stileivų, jaučiančių nostalgiją šiems sportiniams bateliams....
Lietuvoje
Alytus gali didžiuotis parkais, ežero pakrantėmis, Nemuno krantais, romantiška atmosfera spinduliuojančiomis vaizdingomis apylinkėmis bei įdomia istorija. Alytiškiai ir miesto svečiai mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, vaikščiodami įvairiais miesto takais, kurių ilgis siekia apie 30 km. O kad pasivaikščiojimas būtų įdomesnis ir informatyvesnis, Alytaus miesto savivaldybė kartu su #walk15 sukūrė meilės istorijų taką.  Vaikščiodami šiuo taku galėsite ne tik...