Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvoje užkastas 1000 EUR lobis ir visi kviečiami į lobio paieškas. Taip sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ nusprendė pažiūrėti, kiek lietuvių pasiruošę atsistoti nuo fotelių dėl 1000 EUR ir kibti į paieškas. Lobio paieškos prasideda spalio 14 d. ir visi nusprendę dalyvauti paieškose kiekvieną dieną gaus užuominas, kur yra užkastas lobis. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ rinkodaros vadovas Egidijus Sys pasakoja, kad paieškose gali...
Įvairios
Viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,000 iki 95,000 km pradėtas rekonstruoti pagal automagistralėms keliamus reikalavimus. Po rekonstrukcijos minėtu ruožu bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą. „Transporto srautas tarp Vilniaus ir Kauno magistralėje A1 yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tad eismo sąlyg...
Verslas
„Nokia“ telefonų gamintojai „HMD Global“ šiandien pristatė naujus „Nokia“ telefonų ir jų priedų modelius ir paskelbė, kada Lietuvos rinkoje bus galima jų nusipirkti. Pristatyti du išmanieji – „Nokia7.2”, „Nokia 6.2“ ir trys paprastesni, funkciniai „Nokia“ telefonai – „Nokia Tough 800”, „Nokia 2720 Flip“ ir „Nokia 110“. Belaidės „Nokia Power Earbuds“ ausinės mes iššūkį panašiems produktams rinkoje tiek kainos, tiek techninių savybių prasme. Patenkinti bus...
Būstas
Namo statybos – sudėtinga, daug laiko ir piniginių investicijų reikalaujanti tema. Tačiau kartu tai svarbus žingsnis kokybiško gyvenimo link, kurį privalu žengti teisinga linkme. Apie namo statybas ir brangiausiai kainuojančias klaidas namų apdailos centre „Unideco“ vykusiame seminare pasakojo „ABC namas“ bendraįkūrėjas Aurelijus Bambalas. Šiandien vartotojams ypač svarbus turto likvidumas, ar ateityje bus lengva būstą parduoti, išnuomoti. Pasak seminaro l...
Įvairios
Ar žinote, ką naujo moka ir gali jūsų išmanusis telefonas? „Google“ ir „Apple“ jau pristatė naujausias savo mobiliųjų operacinių sistemų versijas – „Android 10“ ir „iOS 13“. Jei dar neišstudijavote visų naujovių, pasiruoškite būti nustebinti – atraskite valdymą gestais, mėgaukitės tamsiojo ekrano privalumais, kurkite savo „memodžius“ ir pan. „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė apžvelgia svarbiausias ir įdomiausias „Android 10“ ir „iO...
Kultūra
Į Lietuvą atkeliauja po visą pasaulį gastroliuojantis profesionalus teatras „TNT Theatre Britain“, kuris jau 4 dešimtmetį sėkmingai bendradarbiauja su prodiusavimo kompanija „American Drama Group Europe“. Šio teatro unikalumas slypi tame, jog jis neturi savo teatro patalpų. Nors ir repeticijos vyksta Miunchene, „TNT Britain“ keliauja po visas Europos šalis bei plečiasi į Aziją ir P. Ameriką. Viskas prasidėjo dar praeito amžiaus 8 dešimtmetyje, kai amerikie...
Įvairios
Daugiau nei milijardą aktyvių vartotojų visame pasaulyje turintis socialinis tinklas „Instagram“ pasižymi įkvepiančiu turiniu įvairiose srityse, viena jų – kelionės. Visame pasaulyje galima atrasti įspūdingų vietų, kuriose kiekvienas norėtų įsiamžinti ir vaizdingais kadrais pasidalinti su savo sekėjais. Kelionių organizatorius „Novaturas“ išskyrė 10 „Instagram“ kadro vertų vietų, kurias rekomenduoja aplankyti keliautojams. „Stebuklų sodas“ (Dubajus, JAE) V...
Lietuvoje
Per pirmą 2019 pusmetį, atlikdami savo darbą, nuo agresyvių šunų nukentėjo net 12 Lietuvos pašto laiškininkų ir ši tendencija nedžiugina – tokių atvejų kasmet daugėja 30 proc. Kad darbuotojų sužalojimų  sumažėtų, spalio mėnesį Lietuvos paštas pradėjo prevencinę kampaniją „Šuo (ne)kanda“: jos metu pašto skyriuose gyventojams nemokamai dalinami specialūs lipdukai, skirti pažymėti kiemus, kuriuose yra palaidų šunų, gyventojai į pašto dėžutes gaus į šią proble...
Įvairios
Prieš kelerius metus iš valstybės išsinuomoję žemę vystytojai, šiuo metu aktyviai dirbantys ties šių teritorijų vystymo klausimais, staiga pasijuto lyg nusipirkę katę maiše. Vos per pastaruosius trejus metus pasikeitęs dvidešimtmetį egzistuojančio teisinio reguliavimo interpretavimas gali akimirksniu jiems virsti milžiniškais nuostoliais, o problemiškų Lietuvos miestų teritorijų vystymą įšaldyti dešimtmečiams. Toks scenarijus, pasak Mindaugo Statulevičiaus...