Lucasas: iš išorės kurstomas separatizmas – grėsmė nacionaliniam saugumui

Komentaro autorius - Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E.Lucasas.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises.

Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą. 1989–1991 metais komunistinė totalitarinė valdžia ir Kremliaus kolonializmas buvo palikęs tokį nuodingą pėdsaką, kad šalys rinkosi sau patogiausius kelius į laisvę, ir pasaulis buvo tuo sužavėtas. Pralaimėjusiųjų verksmai, pavyzdžiui, Estijoje bei Latvijoje įstrigusių sovietmečio migrantų teisės, atsidūrė antrame plane. Imperijų skilimas yra keblus dalykas, bet svarbiausi turi būti nukentėjusiųjų interesai. Kaltinimai dėl iškilusių keblumų turėtų būti kreipiami kitur, pirmiausia – imperialistams.

Taip pat kyla klausimas dėl centrinės valdžios elgesio su periferija. Belgradas daugybę metų žiauriai elgėsi su Kosovu, o Ukraina dosniai suteikė Krymui autonomiją. 1998–1999 metais šimtai tūkstančių kosoviečių buvo priversti bėgti, kad išsigelbėtų nuo Slobodano Miloševičiaus režimo. Tuo tarpu rusai Kryme turėjo netgi daugiau politinių ir teisinių laisvių nei jų tautiečiai Rusijoje.

Tikroji žmogaus teisių problema buvo Krymo totorių patiriama priespauda; dabar jų padėtis – dar prastesnė.

Pagal tokį vertinimą dabartis yra svarbesnė už praeitį. Iš gyvosios atminties išblėsusios istorinės neteisybės kelia liūdesį, tačiau dabar gyvenančiųjų teisės tai nusveria.

Tautos, siekiančios pasinaudoti apsisprendimo teise demokratiškoje ir teisinėje valstybėje, galbūt nori vartoti tokią pat romantinę retoriką kaip išsivaduoti bandančios tautos, bet iš tikrųjų tokios teisės jos neturi. Kad ir kaip besiskųstų, Katalonija nėra „okupuota“ Ispanijos – kitaip negu Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Škotijos nėra prispaudusi Anglija; ji yra globojama ir kartais ignoruojama, bet tai tik kelia susierzinimą.

Vis dėlto centrinės vyriausybės neturi visiškos laisvės taikyti bet kokią joms tinkančią valdymo formą. Gryna teisinė pozicija greičiausiai bus sutikta neigiamai, ypač jei ją įgyvendinti bus bandoma jėga. Atrodo, kad Ispanijos vyriausybė šito nesuvokia.

Tačiau į tautų atsiskyrimo klausimus reikia pažiūrėti apgalvotai ir neskubotai. Pirmiausia svarbu apibūdinti demos (valstybės visuomenę), kuri, tiesiogiai ar netiesiogiai, yra sprendimus priimantis subjektas. Tai gali būti ir suinteresuotas regionas, ir, pavyzdžiui, nacionalinis parlamentas. Svarbios ir teisinės gairės: jei egzistuoja konstitucija, jos turėtų būti laikomasi, o ne nepaisoma. Jei ją reikia pakeisti, kad būtų išspręstas tautos apsisprendimo klausimas, pokyčių iniciatoriai turėtų turėti labai įtikinamų argumentų, kad sulauktų jiems reikalingos paramos.

Klausimai, susiję su tautų apsisprendimu yra sudėtingi, taigi referendumai nebūtinai visais atvejaus yra vertingi. Jie priešina, nors tikrasis tikslas turėtų būti kompromisas. Galbūt plebiscitai atsako į vieną klausimą, bet iškelia daug kitų.

Be to, ne visada egzistuoja tik vienas pasirinkimas iš dviejų – visiška nepriklausomybė arba status quo. Daugelį kalbinių, kultūrinių ar religinių skirtumų galima palengvinti autonomija, jei laikomasi liberalios, demokratinės politinės tvarkos.

Galiausiai, užsienio šalių įsikišimas nėra naudingas. Jei vietinis separatistinis judėjimas turi atvirą arba slaptą paramą iš išorės, tai pradeda atrodyti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o ne autentiška regioninio identiteto išraiška. Ir jeigu ta išorinė jėga – Kremlius, tuomet pavojaus varpai turėtų skambėti kurtinamai garsiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

E.Lucasas komentaras politika
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Nors vis dar esame apgaubti kalendorinės žiemos, pats laikas pasvajoti ir pasiplanuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai savo laiką rekomenduoja skirti kelionėms bei kviečia išbandyti naujas kryptis jau nuo šių metų kovo pabaigos. Skrydžių žemėlapyje daug ilgai lauktų naujienų – kelionės į Kroatiją, Šveicariją, Armėniją bei kitus dėmesio vertus turizmo taškus. Nuo pavasario iš Vilniaus oro uosto - dar platesnis skrydžių pasirinkimas Šiemet iš Vil...
Įvykiai
„Wizz Air“, greičiausiai auganti ir aplinkai draugiškiausia aviakompanija Europoje* ir didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje bei Rytų Europoje, praneša, kad pradės skrydžius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą Rusijoje. Nuo šių metų birželio 3 d. skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – trečiadienį ir sekmadienį. Vietas šiam skrydžiui galima rezervuoti jau dabar bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėl...
Įdomu!
Ocelotas yra nedidelio dydžio laukinė katė, kurią kai kurie žmonės laiko ir namuose. Ji turi didelę galvą, visoje galvoje yra juodos juostelės, užapvalintos ausys ir didelė rožinė nosis, kuri atrodo labai mielai. Ši katė turi skirtingą kailį ir spalvą, kuri priklauso nuo to, kur ji gyvena. Gyvūnai, gyvenantys miške, turi auksinę spalvą. O tie, kurie gyvena krūmuose, yra pilki. Tačiau visi Ocelotai turi vieną juos vienijantį požymį - dėmeles ant kūno, panaš...
Įvairios
Didžiausias Lietuvoje ir išskirtinai moteriškai auditorijai skirtas automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ skaičiuoja naujus registracijos rekordus. Per pirmas kelias registracijos savaites į renginį užsiregistravo virš 200 komandų ir beveik 700 dalyvių.  „Ekranuose šmėkščiojantys įspūdingi Dakaro ralio vaizdai, o gal šilta žiema kursto moterų azartą, tad net trečdalis užsiregistravusių į „Moterų ralį“ yra naujokės. Tik dešimtadalyje ekipažų važiuoja p...
Įvairios
Daiktų žymėjimas policijoje vykdomas jau daugiau nei 15 metų. Kaskart suorganizavus prevencines daiktų žymėjimo priemones, žmonės išties noriai pristato turimus vertingesnius daiktus pažymėti policijoje, taip padidindami tikimybę prarastą daiktą greičiau sugrąžinti teisėtam savininkui. Dažnai gyventojai ir savo iniciatyva atvyksta į komisariatą pažymėti daiktus. Siekiant supaprastinti daiktų žymėjimo prieinamumą, ši paslauga nuo 2020 m. sausio 1 d. -  vien...
Gamta
Žaismingos, švelnios, nepriklausomos, padykusios, atsipalaidavimo virtuozės bei murkimo meistrės. Katės - šie nedideli, mieli plėšrūnai yra ne tik visame pasaulyje populiarūs augintiniai, bet ir svarbi žmonių istorijos dalis. Nuostabiosios, gracingosios murklės gyvena šalia mūsų jau ne mažiau nei 5000 metų ir tikrai nesiruošia niekur atsitraukti. Į savo šeimą priimdami kačiuką, kiekvienas tikimės turėti švelnų, žaismingą ir gražų kompanioną. Deja, kartais...
Įvairios
Didžiausiai Baltijos šalyse geležinkelių grupei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausanti keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“ praėjusiais metais vežė rekordinį skaičių keleivių – net 5,5 mln. Tai yra 6,7 proc. geresnis rezultatas, lyginant su praėjusiais metai. Augimas buvo stebimas visuose maršrutuose, o bendrovės vežimo pajamos preliminariais duomenimis didėjo 5 proc. „Mūsų tikslas – kurti naują keliavimo kultūrą ir tapti pirmuoju pasirinkimu keliaujant...
Įdomu!
Gražus žvilgsnis, grakšti eisena ir nuostabios akys - visa tai galite pamatyti prijaukintoje laukinių kačių veislėje - Karakale. Karakalai yra tokie pat egzotiški ir neįprasti kaip Bombėjaus katės, o, išvaizda, jie nėra prastesni už Egipto Mau. Jei Karakalą įsigijote dar visiškai mažiuką, tada 100% jis užaugs kaip malonus ir geras augintinis, jame nebus nei pykčio ir laukiškumo. Karakalai turi natūralų bendravimą ir draugiškumą, todėl perėjęs per savo nauj...
Įvykiai
Kilus sumaiščiai dėl žaliųjų rodyklių, Vyriausybė patvirtino, kad pastarosios galės sugrįžti į miestų sankryžas. Apie žaliųjų rodyklių grąžinimą metams dar antradienį pranešė Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, tikinęs, kad jos metams galės grįžti tik problematiškiausiose sankryžose, tačiau trečiadienį nutarta žaliąsias rodykles grąžinti visam laikui. Vyriausybė pakeitė savo nutarimą, kuris įpareigojo tokias rodykles pašalinti nuo šių metų sausio...