Rengia Kauno aukštųjų mokyklų tinklo vystymo urbanistinę galimybių studiją

Kauno miesto savivaldybėje surengtas antras Kauno aukštųjų mokyklų tinklo vystymo urbanistinės galimybių studijos projekto dalyvių susitikimas – dirbtuvės. Jų metu pristatyti projekto tarpiniai rezultatai – iki šiol įvykusių interviu su universitetų atstovais išvados bei kūrybinių dirbtuvių temos.

Bene didžiausias universitetų atstovų interviu metu išreikštas susirūpinimas – bendro tikslo tarp aukštųjų mokyklų nebuvimas, bendradarbiavimo su savivaldybe gerinimas bei patogių ir efektyvių bendradarbiavimo su verslu modelių trūkumas. Radus sprendimus šiems iššūkiams, kitos interviu metu išsakytos temos (specializuoto verslo pritraukimas greta universitetų, geresnis susisiekimas tarp kai kurių universitetų ir miesto centro/oro uosto bei universitetų didesnė fizinė integracija į miesto tinklą) būtų daug lengviau išsprendžiamos. Siekis optimizuoti ir efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą (ar rasti jai naujas funkcijas), sporto, bendrabučių infrastruktūros dalinimosi galimybės, taip pat bendros būsto paieškos platformos, bendrų mokymosi centrų idėja, noras aktyviau įsitraukti į miesto kultūrinį gyvenimą per universitetų viešų erdvių bei salių atvėrimą – papildomos temos, kurios aktualios daliai universitetų.

Antroje susitikimo dalyje vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse trys komandos, sudarytos iš skirtingų universitetų atstovų ir savivaldybės miesto planavimo, plėtros programų ir investicijų bei sporto skyrių, diskutavo darbo bei verslo, gyvenimo bei susisiekimo bei laisvalaikio mieste temomis.

Diskutuodama apie universitetų tinklą, darbo bei verslo temą analizuojanti grupė priėjo prie išvadų, jog prie stiprių akademinių polių (technologijų, sveikatos mokslų bei humanitarių-socialinių) esamų teritorijų vystymo prioritetas turėtų būti orientuotas į miesto erdvių intensyvesnį panaudojimą. Kai kuriems universitetams tikslinių verslų įsikūrimas greta yra ypač aktualus – tai skatina aktyvesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, naujų technologijų kūrimą, palaikančios tyrimus infrastruktūros užtikrinimą, galiausiai profesionalų dalinimąsi užuot vertus juos rinktis tarp darbo įmonėje ar universitete.

Svarbu, kad tiksliniai verslai galėtų įsikurti kuo arčiau universitetų – iki 15 minučių kelio nuo mokslo vietų, tad tam tinkamiausios vietos – tarp miesto centro, Kauno klinikinės ligoninės ir Kauno technologijų universiteto miestelio esančios teritorijos. Ši teritorija – ryškėjančio universitetų tinklo pagrindas. Taip pat pažymėta, jog mieste ryškėjančio universitetų tinklo centre atsidūrusi miesto centrinė biblioteka – potenciali vieta stiprinti universitetų bendruomenės ryšius bei kurti bendrą mokymuisi skirtą centrą.

Antroji grupė, kalbėjusi gyvenimo bei susisiekimo tema, priėjo prie išvadų, kad artimoje ateityje studentiško būsto kokybės bei nedidelio trūkumo klausimus spręsti galima ne statant naujus pastatus, o kuriant bendrą būsto paieškos platformą. Ši platforma jungtų universitetų bendrabučius bei privačius nuomotojus (tiek butus, tiek didesnius vystytojus), užtikrintų nuomojamo būsto kokybę (standartus) bei studentų teisių ir pareigų užtikrinimą. Privačius nuomotojus išlysti iš šešėlinės rinkos ir jungtis prie tokio tinklo skatinti galima per mokestines lengvatas, subsidijas. Kalbėdami apie būstą jauniems specialistams – žmonėms baigusiems universitetą ir bandantiems įsitvirtinti mieste, grupės dalyviai sutarė, jog nėra svarbu, kurioj miesto dalyje toks būstas atsirastų, svarbiausia geras ir greitas jų pasiekiamumas viešu transportu bei kitomis judumo priemonėmis. Toks pat gero pasiekiamumo poreikis galioja ir bendrabučiams ar studentų nuomojamam būstui. Saugumas (gyvenamoje aplinkoje, keliaujant dviračiais, tamsiu paros metu ir kitose srityse) – svarbiausias grupės identifikuotas tikslas.

Trečioji grupė, analizavusi laisvalaikio temą (sporto, kultūros ir laisvalaikio infrastruktūrą mieste), priėjo prie išvados, jog universitetų sporto, kultūros ir viešosios erdvės infrastruktūra betarpiškai susijusi su miestu ir gali būti naudojama visų miestiečių. Atitinkamai studentai savo ruožtu naudoja miesto turimą infrastruktūrą, todėl universiteto sporto ir laisvalaikio infrastruktūra neturėtų būti analizuojama ir planuojama atskirai nuo miesto, neatsižvelgiant į miesto planus. Svarbiausi grupės identifikuoti tikslai: aktyvesnis bendradarbiavimas tarp universitetų ir miesto, ypatingai geras esamos infrastruktūros pasiekiamumas bei bazinės laisvalaikio infrastruktūros (pėsčiųjų, dviračių takų, lauko treniruoklių, aktyvaus laisvalaikio erdvių) kūrimas arčiau žmonių koncentracijos vietų, kur žmonės leidžia dieną bei dirba.

Vienas iš būdų tai pasiekti – parengti Kauno miesto strategiją, skirtą sporto, laisvalaikio, viešosioms ir rekreacinėms erdvėms. Universitetai turėtų prisidėti prie jos rengimo integruodami savo sporto ir laisvalaikio vidines strategijas ar planus. Bendro plano turėjimas miesto masteliu leistų universitetams kokybiškiau vystyti savo sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą, padėtų jiems identifikuoti potencialius projektus vystyti kartu su kitais universitetais ar partneriais. Galiausiai, išlaidos sporto ir laisvalaikio infrastruktūrai dažnai nėra prioritetas universitetams, tad būtina įtraukti privatų verslą į šios infrastruktūros vystymą. Verslą investuoti į universitetų ar miesto laisvalaikio infrastruktūrą būtų galima paskatinti per aiškios strategijos turėjimą, per mokestines lengvatas. Mieste yra pakankamai laisvalaikiui ir sportui skirtų erdvių, tad reikia ne kurti naujus kvadratinius metrus, o efektyviau išnaudoti esamą programą, pavyzdžiui, skatinti studentus naudotis miesto baseinais, sporto salėmis su didele nuolaida ne piko metu, turėti bendrą laisvalaikio erdves jungiančią platformą.

Bendras visų dalyvių pastebėjimas – galimybių studija šiuo metu apima tik aukštąsias mokyklas, palikdama kolegijas nuošaly. Tikėtina, jog lygiagrečiai įtraukus ir jas į planavimo procesą, būtų analizuojamas pilnesnis mokslo įstaigų tinklas, o tai, savo ruožtu galėtų pasitarnauti siekiant kokybiškesnių rezultatų.

Visose grupėse komunikacijos trūkumo ir bendradarbiavimo tema užėmė didelę diskusijų dalį. Dalyviai sutinka, jog ši studija – vienas iš būdų padėti pagrindą kokybiškesniam bendradarbiavimui ateityje, tačiau svarbu, kad pastangos nesibaigtų su projektu, svarbu užtikrinti tęstinumą.

Sekantis galimybių studijos žingsnis – miesto aukštųjų mokyklų tinklo erdvinio vystymo ambicijos rengimas. Projekto dalyviai bus kviečiami į trečiąjį susitikimą lapkričio viduryje, kuriame ir bus pristatyta preliminari Kauno aukštųjų mokyklų tinklo erdvinio vystymo ambicija – miestui bei universitetams skirtas dokumentas, kuris bus prieinamas visiems miestiečiams.

Galimybių studiją vykdo architektų ir urbanistų MB MASH Studio komanda, turinti patirties rengiant ir moderuojant kompleksinius urbanistinius projektus Lietuvoje bei Olandijoje.

kitos naujienos

Privatumas Kaunas
RengiaKaunoaukštųjųmokyklųtinklovystymourbanistinęgalimybiųstudiją
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Nors vis dar esame apgaubti kalendorinės žiemos, pats laikas pasvajoti ir pasiplanuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai savo laiką rekomenduoja skirti kelionėms bei kviečia išbandyti naujas kryptis jau nuo šių metų kovo pabaigos. Skrydžių žemėlapyje daug ilgai lauktų naujienų – kelionės į Kroatiją, Šveicariją, Armėniją bei kitus dėmesio vertus turizmo taškus. Nuo pavasario iš Vilniaus oro uosto - dar platesnis skrydžių pasirinkimas Šiemet iš Vil...
Įvykiai
„Wizz Air“, greičiausiai auganti ir aplinkai draugiškiausia aviakompanija Europoje* ir didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje bei Rytų Europoje, praneša, kad pradės skrydžius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą Rusijoje. Nuo šių metų birželio 3 d. skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – trečiadienį ir sekmadienį. Vietas šiam skrydžiui galima rezervuoti jau dabar bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėl...
Įdomu!
Ocelotas yra nedidelio dydžio laukinė katė, kurią kai kurie žmonės laiko ir namuose. Ji turi didelę galvą, visoje galvoje yra juodos juostelės, užapvalintos ausys ir didelė rožinė nosis, kuri atrodo labai mielai. Ši katė turi skirtingą kailį ir spalvą, kuri priklauso nuo to, kur ji gyvena. Gyvūnai, gyvenantys miške, turi auksinę spalvą. O tie, kurie gyvena krūmuose, yra pilki. Tačiau visi Ocelotai turi vieną juos vienijantį požymį - dėmeles ant kūno, panaš...
Įvairios
Didžiausias Lietuvoje ir išskirtinai moteriškai auditorijai skirtas automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ skaičiuoja naujus registracijos rekordus. Per pirmas kelias registracijos savaites į renginį užsiregistravo virš 200 komandų ir beveik 700 dalyvių.  „Ekranuose šmėkščiojantys įspūdingi Dakaro ralio vaizdai, o gal šilta žiema kursto moterų azartą, tad net trečdalis užsiregistravusių į „Moterų ralį“ yra naujokės. Tik dešimtadalyje ekipažų važiuoja p...
Įvairios
Daiktų žymėjimas policijoje vykdomas jau daugiau nei 15 metų. Kaskart suorganizavus prevencines daiktų žymėjimo priemones, žmonės išties noriai pristato turimus vertingesnius daiktus pažymėti policijoje, taip padidindami tikimybę prarastą daiktą greičiau sugrąžinti teisėtam savininkui. Dažnai gyventojai ir savo iniciatyva atvyksta į komisariatą pažymėti daiktus. Siekiant supaprastinti daiktų žymėjimo prieinamumą, ši paslauga nuo 2020 m. sausio 1 d. -  vien...
Gamta
Žaismingos, švelnios, nepriklausomos, padykusios, atsipalaidavimo virtuozės bei murkimo meistrės. Katės - šie nedideli, mieli plėšrūnai yra ne tik visame pasaulyje populiarūs augintiniai, bet ir svarbi žmonių istorijos dalis. Nuostabiosios, gracingosios murklės gyvena šalia mūsų jau ne mažiau nei 5000 metų ir tikrai nesiruošia niekur atsitraukti. Į savo šeimą priimdami kačiuką, kiekvienas tikimės turėti švelnų, žaismingą ir gražų kompanioną. Deja, kartais...
Įvairios
Didžiausiai Baltijos šalyse geležinkelių grupei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausanti keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“ praėjusiais metais vežė rekordinį skaičių keleivių – net 5,5 mln. Tai yra 6,7 proc. geresnis rezultatas, lyginant su praėjusiais metai. Augimas buvo stebimas visuose maršrutuose, o bendrovės vežimo pajamos preliminariais duomenimis didėjo 5 proc. „Mūsų tikslas – kurti naują keliavimo kultūrą ir tapti pirmuoju pasirinkimu keliaujant...
Įdomu!
Gražus žvilgsnis, grakšti eisena ir nuostabios akys - visa tai galite pamatyti prijaukintoje laukinių kačių veislėje - Karakale. Karakalai yra tokie pat egzotiški ir neįprasti kaip Bombėjaus katės, o, išvaizda, jie nėra prastesni už Egipto Mau. Jei Karakalą įsigijote dar visiškai mažiuką, tada 100% jis užaugs kaip malonus ir geras augintinis, jame nebus nei pykčio ir laukiškumo. Karakalai turi natūralų bendravimą ir draugiškumą, todėl perėjęs per savo nauj...
Įvykiai
Kilus sumaiščiai dėl žaliųjų rodyklių, Vyriausybė patvirtino, kad pastarosios galės sugrįžti į miestų sankryžas. Apie žaliųjų rodyklių grąžinimą metams dar antradienį pranešė Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, tikinęs, kad jos metams galės grįžti tik problematiškiausiose sankryžose, tačiau trečiadienį nutarta žaliąsias rodykles grąžinti visam laikui. Vyriausybė pakeitė savo nutarimą, kuris įpareigojo tokias rodykles pašalinti nuo šių metų sausio...