Dirbantys papildomai: pavėžėti keleivius lengviau nei kilnoti plytas statybose

Daugiau nei pusė lietuvių prisiduria prie pajamų dirbdami papildomai, o trečdalis, nors ir neturi papildomų pajamų, mielai jų prisidurtų.

Šiemet birželį tyrimą atlikęs bankas „Swedbank“ konstatavo: 51,6 proc. lietuvių per paskutinius metus užsiėmė papildomas pajamas teikiančia veikla, 30,6 proc. to nedarė, tačiau norėtų. Tik 8,8 proc. tautiečių nedirbo papildomai ir net nesidomėjo papildomo darbo galimybe.

Ir programuotojai, ir auklės

Bankas, pristatydamas tyrimą, pabrėžė, kad papildomai užsidirbti lietuviai nori dažniau nei estai ar latviai, mat iš gaunamų pajamų atėmus neišvengiamas išlaidas, tokias kaip mokesčiai už būstą, transportą ir maistą, būtent lietuviams lieka mažiausia suma pragyvenimui.

Prireikus prie pagrindinių pajamų prisidurti eurą kitą turimas žinias išnaudoja laisvai samdomi specialistai, pavyzdžiui, vertėjai, fotografai ar programuotojai. Ne ką rečiau papildomų pajamų gaunama, pavyzdžiui, atliekant namų tvarkymo, smulkaus remonto darbus, papildomai užsidirbama ir prižiūrint vaikus. Panaši dalis – apie 10 proc. – dirbančių papildomai prie pagrindinio uždarbio prisiduria prekiaudami savo užaugintais ar surinktais vaisiais, uogomis, daržovėmis ar kitais maisto produktais.

Kaip papildomo uždarbio galimybė tyrime nurodomas ir dalijimasis savo paslaugomis arba turtu, pavyzdžiui, keleivių pavėžėjimas. Tokiems tyrimo duomenims pritaria ir pavėžėjimo paslaugų platformos „Taxify“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius. Jis pabrėžia, kad platformos klientų kas mėnesį daugėja dukart, bet labai panašiai auga norinčių vairuoti ir užsidirbti papildomai skaičius. Nors kol kas naudodami platformas kaip „Taxify“ prie pagrindinių pajamų prisiduria vos 1 proc. apklaustųjų, A. Pacevičius įsitikinęs, kad šis rodiklis tik augs, mat Lietuvoje platforma aktyviai pradėjo veikti vos prieš metus, o jau dabar „Taxify“ dirba ir kriminalistai, dainininkai, dėstytojai, mokytojai, greitosios darbuotojas, medikai, vienuoliai, veterinaras ir kiti.

Dirba po kelias valandas

Kas trečias dirbantis papildomai per mėnesį piniginę pastorina maždaug 50 eurų. Kas antras lietuvis papildomai prisiduria apie 100 eurų per mėnesį. Didesnes, iki 200 eurų siekiančias, sumas gauna maždaug 15,7 proc. lietuvių, o maždaug kas dešimtam per mėnesį pavyksta prisidurti ir iki 400 eurų.

Papildomiems darbams 26,9 proc. skiria iki 5 valandų, panaši dalis – 29 proc. – per savaitę jiems skiria iki 10 valandų. Maždaug kas penktas apklaustasis papildomoms pajamoms gauti per savaitę skiria daugiau nei 10 valandų savo laiko.

Pavyzdžiui, trečią mėnesį „Taxify“ platformą papildomoms pajamoms gauti pasirinkusi dviejų vaikų mama Julija prisipažįsta, kad dirba, studijuoja, o papildomai uždarbiauja savaitgalio vakarais.

„Reikėjo papildomo darbo, bet man tiko tik darbas naktimis. Nusprendžiau pamėginti „Taxify“, – šypsosi moteris ir skaičiuoja, kad priklausomai nuo aplinkybių kas savaitę dirba 2–3 naktis po maždaug 10–12 valandų, per porą naktų jai pavyksta piniginę papildyti maždaug 80 eurų per dieną.

Aurimas, „Taxify“ pavėžėju dirbantis beveik metus laisvu nuo studijų laiku, pasakoja, kad visada stengiasi vairuoti apie 8 valandas, todėl dirba vakarais arba savaitgaliais. Jo skaičiavimu, vidutinis darbo dienos užmokestis – apie 60 eurų. Daugiausia per mėnesį naudojant „Taxify“ platformą vaikinui pavyko uždirbti apie 1100 eurų.

Vaikinas neslepia, kad iki „Taxify“ yra išbandęs ir daugiau papildomų darbų, pavyzdžiui, išvežiojo picas, dirbo statybose. Visgi pavėžėjimo platformą jis vadina bene lengviausiu būdu užsidirbti.

Iš papildomo į pagrindinį

A. Pacevičius pastebi, kad kas penktam, dirbančiam papildomai, itin svarbu lankstus darbo grafikas. Pavėžėjimo paslaugų platforma, anot jo, šiuo atžvilgiu yra ideali, mat priklausomai nuo norų galima dirbti tik kelias valandas pasirinktu metu. Visgi „Taxify“ vadovas Lietuvoje pastebi, kad dažna tendencija ir ta, kad papildomas darbas virsta pagrindiniu.

„Viena įdomiausių mums nutikusių istorijų yra tokia, kad viename renginyje pristatėme „Taxify“ ir pas mus užsiregistravo beveik visa renginį saugojusi apsaugos specialistų komanda. Jei patikrintume statistiką, pamatytume, kad ne vienas jų pakeitė darbus. Ir iš tiesų, jei dirbi tai, kas tau neįdomu, uždirbi ne tiek ir daug, turi puikią galimybę“, – įsitikinęs A. Pacevičius.

Papildomas uždarbis pagrindiniu darbu virto ir Karoliui, į Lietuvą grįžusiam iš Didžiosios Britanijos. Savaitgaliais jis lanko paskaitas, o darbo dienomis veža keleivius: „Supratau, kad važinėdamas galiu užtektinai užsidirbti ir nereikia ieškoti jokio kito darbo. Be to, galėjau susidėlioti norimą darbo grafiką, niekas man nenurodinėjo, kada ir kiek dirbti.“

Jo žodžiams pritaria vilnietis Edgaras, daugelį metų vairavęs taksi automobilį, o pastaruosius metus kasdien prisijungiantis prie „Taxify“ platformos. Visą darbo dieną dirbantis Edgaras per mėnesį uždirba nuo 600 iki 1500 eurų atskaičius mokesčius, degalus bei „Taxify“ komisinį mokestį, sudarantį 15 proc.

Žada augimą

A. Pacevičius įsitikinęs, kad nors šiandien, pasak tyrimo, papildomas pajamas iš tokių platformų kaip „Taxify“ gauna tik palyginti nedidelė dalis uždarbiaujančių, nekyla jokių abejonių, kad ateityje ši dalis tik augs.

„Visi tyrimai rodo, kad užuot važiavę patys, žmonės mieliau renkasi keliones su pavėžėjais ar alternatyvius keliavimo būdus. Pavėžėjų paslaugos poreikis ateityje tik augs, tad natūralu, augant keleivių skaičiui stipriai augs ir vairuojančių poreikis“, – prognozuoja „Taxify“ Lietuvoje vadovas, pastebėjęs, kad visame pasaulyje ne vienus metus kalbama apie tai, kad vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia apskritai nesimokyti vairuoti ir jų prioritetų sąraše vietos asmeniniam automobiliui nėra.

Jis įsitikinęs, kad analogiškos platformos kaip „Taxify“ yra bene idealiausias būdas papildomoms pajamoms gauti, mat visiškai nesvarbu, kokios profesijos užsidirbti norintis asmuo – jei tik šis turi kelias valandas per dieną ar savaitę.

A. Pacevičius pabrėžia, kad padidinti vairuotojų skaičių leis ir tai, kad stengiamasi sumažinti „Taxify“ vairuotojų priklausomybę nuo automobilių, atitinkančių platformos reikalavimus. Šiuo metu vairuotojai, neturintys darbui tinkamos priemonės, gali rinktis partnerių siūlomas mašinas. Be to, „Taxify“ rengiasi sukurti ir nuosavų automobilių parką, kad norintys dirbti galėtų naudoti parko mašinas keleiviams vežti.

zenpr.lt
uždarbis keleivis taxify
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...