Trečius metus iš eilės efektyviausiai veikia Vilniaus valdžia

Vilniaus valdžia trečius metus iš eilės veikia efektyviausiai Lietuvoje, o Vilnių vejasi Klaipėda bei Kaunas, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas 2017 metų savivaldybių indeksas. LLRI atstovai sako, jog prastai besitvarkantys miestai ir rajonai galėtų kopijuoti geriau dirbančius ir taip gerinti žmonių gyvenimą.

„Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, nedarbas – vienas mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių, nei išvyko. Tiesa, kiti didieji miestai sostinei vis labiau lipa ant kulnų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė LLRI savivaldybių efektyvumo tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Pasak jos, antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų. Trečias sąraše yra Kaunas – čia daugėja investicijų, savivalda geriau tvarkosi su finansais ir nekilnojamuoju turtu.

„Kaunas reitinge kyla, bet tas atotrūkis išlieka. Vilnius ir Klaipėda turi daugiau investicijų. Manyčiau, kad ateityje to (Kauno šoktelėjimo reitinge – BNS) galima tikėtis“, – teigė A. Čepukaitė.

Ketvirtoje vietoje liko Šiauliai, toliau rikiavosi Panevėžys ir Alytus.

Tuo metu tarp rajonų efektyviausiai veikė Klaipėdos, Kauno, Palangos, Druskininkų ir Mažeikių, neefektyviausiai – Ignalinos, Molėtų, Pakruojo, Zarasų ir Joniškio savivaldybės.

LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas tvirtino, jog neefektyvioms savivaldybėms svarbu mažinti biurokratinę naštą verslui.

„Jeigu jūs esate miesto meras ir pas jus atvažiavo užsienio investuotojas, turi būti aiškumas. Verslininkai gali investuoti bet kur. Konkurencija yra ne tik tarp miestų, bet ir tarp valstybių. (...) Dokumentai turi būti tvarkomi greitai, leidimai išduodami greitai. Čia yra mažėjanti tendencija, bet to dar yra“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

Anot jo, prasčiau ekonomiškai veikiančios savivaldybės galėtų bandyti kopijuoti geriau dirbančias ir taip gerinti savo ekonominį gyvenimą.

„Mano patarimas būtų žiūrėti į miestą šeimininko akimis, o ne pono. Tarp tų asmenų yra skirtumas. Pigiausia yra kopijuoti gerąsias praktikas. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai panašios savivaldybėse gyvena skirtingai. Vienose gyvenimas verda, o kitose merdėja“, – teigė Ž. Šilėnas.

2016 metais didžiųjų miestų taip pat pirmavo Vilnius, po jo sekė Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, Alytus ir Panevėžys, tarp rajonų pirmavo Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Marijampolės ir Šilutės savivaldybės. Neefektyviausiai dirbo Ignalinos, Pagėgių, Raseinių, Zarasų ir Šilalės rajonų savivaldybės.

2017 metų indeksas paskaičiuotas pagal tai, kaip 2016 metais jos užtikrino žmogaus laisvę rinktis, skatino privačią iniciatyvą, kūrė palankias verslo sąlygas, taupė išteklius, garantavo veiklos skaidrumą. Buvo vertinamos aktualiausios savivaldybių veiklos sritys – komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.

LLRI indeksą sudarė septintą kartą. Jame įvertintos 6 miestų ir 54 rajonų savivaldybės.

savivalda valdžia
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...