Lietuvai 100: valstybines šventes švenčia tie, kam gera gyventi Lietuvoje

Ar mokame švęsti šventes: tiek asmenines, tiek valstybines? Socialinis psichologas dr. Visvaldas Legkauskas sako, kad vidinė paskata švęsti svarbias šalies datas kyla tuomet, kai žmogui gera gyventi toje Valstybėje. Šiemet įvairios organizacijos, institucijos, privačios iniciatyvos ruošiasi švęsti, pastatai, miestų gatvės, automobiliai papuošti trispalvėmis. Ir nors pasirinkimas, kaip minėti Vasario 16- ąją, didelis,  atlikta apklausa sako, kad tik pusė lietuvių švenčia valstybines šventes.

Šiemet Vasario 16-oji – ypatinga diena, tai šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės ir prekybininkai mato, jog tautiečiai šaliai svarbiai datai šįkart ruošiasi iš anksto, gausiai perka trispalves vėliavas. Skaičiuojama, kad per sausio mėnesį ir pirmąsias vasario dienas nupirkta dvigubai daugiau trispalvių nei per visus 2017 metus, o lyginant šį sausio mėnesį su praėjusių metų sausiu – tautinių vėliavų poreikis išaugo net 8 kartus.

Tačiau, ką tautiečiai veiks per Valstybės atkūrimo dieną? Ar tik iškels trispalvę ir namuose žiūrės televizorių, o gal eis į koncertus ir kitus pramoginius renginius, suplūs į miestų aikštes paklausyti kalbų ir pažiūrėti trispalvės kėlimo ceremonijų? Galbūt Lietuvai svarbią istorinę datą paminės su šeima ir draugais puoselėdami unikalias tradicijas.

Klausimų daug, tačiau psichologas V. Legkauskas įsitikinęs, kad valstybinių švenčių šventimas tampriai susijęs su žmogaus tautinės savimonės stiprumu, o ji savo ruožtu priklauso nuo dviejų dalykų: „Svarbu, ar žmogus gerai jaučiasi būdamas šios grupės, t.y. tautos dalimi. Jeigu jis galvoja, kad šioje valstybėje gyventi jam blogai, tuomet ir valstybinės šventės tampa mažiau brangios bei svarbios širdžiai. Antras dalykas – ar žmogus jaučia pavojų? Kitaip tariant, gresiančio pavojaus akivaizdoje tautinė savimonė sustiprėja: kai aš stovėjau Baltijos kelyje, buvau didesnis lietuvis negu praėjus metams ramioje aplinkoje, saugiai dirbant ir saugiai gyvenant“, – sako socialinis psichologas.

Kaip lietuviai švenčia

Aatlikta apklausa rodo, kad didžioji dalis žmonių valstybines šventes švenčia su šeima ar giminėmis – 73 procentai, su draugais – 18 procentų, ir labai maža dalis žmonių valstybines šventes pamini vieni arba drauge su kokiomis nors organizacijomis, pavyzdžiui Lietuvos Šaulių sąjunga ar skautais.

„Palaikyti ir puoselėti valstybines šventes, kaip tautinės savimonės dalį, reikia. Tačiau nereikėtų jų dirbtinai skatinti, – sako V. Legkauskas, – ypač jeigu šventimo būdai labai primena tarybinius laikus tik su kitos spalvos vėliavomis – tuomet nereikia tikėtis, kad jie prilips šiais laikais ir žmonės kažkokiu būdu bus priversti švęsti.“

Daugiausia apklausos apie valstybinių švenčių tradicijas respondentų savo dėmesį skiria domėjimuisi Lietuvos istorija, prisimena svarbiausius faktus – 78 proc. Taip pat didelė dalis respondentų eina į koncertus miestų aikštėse, renkasi kitus pramoginius renginius, panašus skaičius – apie 70 procent ų, gieda Lietuvos himną ir iškelia trispalvę vėliavą.

Puošiasi tautine atributika, trispalvės spalvomis – 28 procentai, panašus skaičius eina paklausyti oficialių valstybės vadovų kalbų ir dalyvauja šventinėse ceremonijose, eina į istorinėse ekskursijas, viktorinas.

Beveik du trečdaliai respondentų per valstybines šventes laiką leidžia namuose prie televizoriaus ir žiūri šventinę programą, o 40 procent ų per laisvas valstybinių švenčių dienas tiesiog tvarkosi savo asmeninius reikalus.

Anot V. Legkausko, valstybinių švenčių šventimui įtakos turi ir kartų skirtumai: vyresnioji karta, kuri užaugo dar sovietmečiu, yra pratusi prie tradicijos – paradas, kalba iš tribūnos, pamojavimas vėliavėlėmis ir koncertas. Tačiau tokia švenčių schema jaunajai karta neatpažįstama.

„Patriotizmas, kaip ir minėjau, yra jausmas, kylantis grėsmės akivaizdoje, o jaunoji karta okupacijos nebeatsimena arba net nėra jos patyrusi. Apskritai dauguma lietuvių šiandien nejaučia jokių rimtų grėsmių. Aš kalbu ne apie objektyvias grėsmes, o apie tai, kaip žmogus pats suvokia savo saugumą, – paaiškina V. Legauskas. – Normaliai gyvenantis žmogus retai save priskiria prie patriotų. Tai matome ir gilias demokratines tradicijas puoselėjančiose šalyse, kuriose taika vyrauja jau ilgą laiką. Patriotai ten yra žmonės, kurie jaučia grėsmę – neturtingieji, bijantys negauti darbo arba socialinės išmokos dėl emigrantų. Tačiau kai tik pradeda normaliai gyventi, jų patriotizmas baigiasi. Lietuvoje galime matyti tokių pačių pavyzdžių: Lietuva – lietuviams, Tautinio jaunimo sąjunga „Jaunalietuviai“ per Vasario 16-tą bėgiojo gatvėmis su vėliavomis ir mušėsi su policija. Bet paskui paaugo, rado darbus, pajuto saugumą ir baigėsi visas jų patriotizmas.“

V. Legkauskas įsitikinęs, kad svarbu skatinti švęsti valstybines šventes, tačiau tai reikia daryti ne dirbtinai, o gerinant Lietuvos piliečių gyvenimą. Mat kuo geriau žmonės jaučiasi savoje šalyje, tuo palankiau vertina ir jos šventes, juk gerėjant gyvenimui, proporcingai auga ir tautinė savimonė. Anot psichologo, ji nebus labai patriotinė ir radikali kaip grėsmės akivaizdoje, tačiau skatins valstybines šventes matyti kaip dar vieną būdą prisiminti gerus dalykus.

O artėjant Lietuvos valstybės šimtmečiui, matyti, kad atsiranda ir vis daugiau originalių būdų švęsti valstybines šventes, trispalvė vėliava su pasididžiavimu keliama ne tik ant namų sienų, bet ja puošiami langai, automobiliai, gatvės.

vėliava valstybinėsšventės šventimas vasario16
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos...
Laisvalaikis
Žiūrint į Audriaus Bružo jaunystės fotografijas jį sunku atpažinti. Ilgus, pečius siekiančius plaukus nešiojęs jaunuolis toli gražu neprimena visiems gerai žinomo aktoriaus. Tačiau gana anksti plikti pradėjęs vyras šią vasarą turėjo progą prisiminti, koks jausmas turėti plaukus: naujoje režisieriaus Tado Vidmanto komedijoje „Pats sau milijonierius“ pagrindinį Donato vaidmenį atlikęs Audrius Bružas pasipuošė vešliu kaštoninių plaukų peruku ir savo išvaizda...
Interviu
Jau liepos 17 d. Saulius Petreikis kartu su grupe debiutuos koncertų cikle „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ Kaune, o liepos 21 d. multiinstrumentalisto atliekamą muziką bus galima išgirsti Kairėnų vasaros festivalyje Vilniuje, kur jis pasirodys kartu su įspūdingu „World Orchestra“ projektu. Belaukiant koncertų pasikalbėjome su Sauliumi apie jo turiningą vasarą, netradicinį projektą „World Orchestra“ ir koks yra jam ypatingas klausytojas. Papasakoki, kuo ši...
Įvykiai
Išmanusis telefonas daugeliui tapo neatsiejamu kasdienio gyvenimo atributu: jis pasitarnauja mūsų darbui, poilsiui ir pomėgiams. Kita vertus, jam sugedus ar sudužus, dauguma patiriame didžiulį stresą – atskleidė „Huawei“ kompanijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas padėjo išgryninti prioritetus „Huawei“ kompanijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai – beveik 68 proc. respondentų ypač susikrimstų, jei sudaužytų savo įrenginio ekraną. A...
Įvykiai
Šiandien, liepos 12 d., Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Respublikos Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgijo visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai. Savo inauguracinėje kalboje G. Nausėda pabrėžė, kad Prezidento priesaikos žodžiai yra jo asmeninis įsipareigojimas Tautai ir...
Laisvalaikis
Pėsčiųjų žygiai populiarėja visame pasaulyje, ne išimtis – ir Lietuva, kurioje sparčiai didėja žygiuojančiųjų bendruomenės. Tačiau šią vasarą populiarėja žygiavimas ir su augintiniais – vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį gamtoje su šunimis. „Neturite motyvacijos sportuoti? Įsigykite šunį“, – sako žymus dainininkas Vaidas Baumila, šią vasarą atradęs žygius gamtoje su savo anglų kokerspaniele Bite. Norintiems pradėti žygiuoti su keturkojais, speci...
Lietuvoje
Liepos 13 dieną vykstant jau devynioliktam bardų festivaliui “Akacijų alėja” Kulautuva tradiciškai sulauks daugybės miesto svečių. Norint išvengti kamščių ir problemų parkuojant automobilius tą dieną bus padidintas autobusų, kursuojančių į miestelį, skaičius. Apie poreikį automobilį palikti namuose ir keliauti į Kulautuvą autobusu pasakoja vežėjai. “Prisiminiai iš vaikystės kai dar su tėvais važiuodavome į festivalį - puiki atmosfera, muzika ir oras. Bei i...
Įvykiai
Minint 86-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metines, Lietuvos aviacijos muziejaus filialas Lakūno S. Girėno muziejus Vytogaloje (Šilalės rajonas) liepos 19 d. kviečia į šventę „Priglauskime mažąją Lituaniką Vytogaloje“. Šventės metu visuomenei bus pristatytas dukart sumažintas legendinio lėktuvo modelis, kurį muziejui perduoda valstybės įmonė Lietuvos oro uostai. Anksčiau Vilniaus oro uosto išvykimo salę puošęs Vlado Kensgailos sukurtas 1:2...
Interviu
2019 m. liepos 9 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir liepos 10 d. 19 val. „Vaidilos“ teatre Vilniuje, žiūrovų prašymu, pasirodymus pakartos ansamblio „Suliko“ nariai iš Sakartvelo. Garsiojo Tbilisio valstybinio operos ir baleto teatro solistai: Tamaz Saginadze (tenoras), Sulkhan Gvelesiani (baritonas), Vano Galuashvili (bosas-baritonas), Levan Makaridze (bosas), Gocha Datusani (bosas) – yra dalis ansamblio „Suliko“, kurį sudaro pagrindiniai tea...