Sportinis lėktuvas ir silkių valymo mašinėlė – tarp pirmųjų atkurtos Lietuvos inovacijų

Nors šiandien išgirdus žodį „inovacija“, daugelis mūsų vis dar pagalvoja apie kosmose skraidančias raketas, didžiąją dalį pasaulyje ir Lietuvoje per 100 metų sukurtų inovacijų sudaro paprasti, bet labai naudingi patobulinimai ir išradimai. Jie palengvina milijonų žmonių kasdienybę, o apie šiuos išradėjus dažnai nesame net girdėję.

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį kviečiame apžvelgti reikšmingus istorinius įvykius ir įdomiausias šalyje sukurtas inovacijas.

„Didelį impulsą lietuviams išradėjams vystyti savo idėjas suteikė atkurta Lietuvos nepriklausomybė 1918 m., taip pat nacionalinio universiteto įkūrimas Kaune, sukurta išradimų įstatyminė bazė, kitų mokslo, medicinos įstaigų, pirmųjų gamyklų atsiradimas tarpukario Lietuvoje“, – sako Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Anot jo, Nepriklausomybės laikotarpiu buvo padėti pagrindai inovacijų atsiradimui Lietuvoje ir kryptingai įvairių sričių plėtrai: nuo žemės ūkio iki mokslo ir technikos laimėjimų.

Pirmasis prekių ženklas

Pirmuoju Lietuvoje įregistruotu prekių ženklu tapo 1922 m. Kauno eksporto transporto įmonės registruotas Akcinės bendrovės „Ekstransas“ prekių ženklas. Jis buvo skirtas įvairiems žemės ūkio produktams supakuoti ir kitoms prekėms ženklinti.

Jau 1923 m. buvo išduoti ir pirmieji laikinos apsaugos liudijimai Lietuvos pareiškėjams – Kauno inžinieriui J. Kopelovičiui-Jozefenui už išradimą „Plytų sujungimo lietuviškoji sistema“, taip pat Kelmės inovatoriui Baliui Vaicichauskui už išradimą „Įrengimas, kaip išgelbėti nuo vandens žmones ir daiktus“.

Pirmosios išvestos veislės

Labai svarbius darbus Lietuvoje pradėjo 1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis, kuri ėmėsi vykdyti augalų selekcijos darbų programą. Pasėti pirmieji eksperimentiniai žieminių kviečių, rugių, miežių, avižų, linų, bulvių ir raudonųjų dobilų selekciniai laukeliai. Po dviejų metų, 1924 m., buvo sukurta pirmoji lietuviška žieminių kviečių veislė „Akuotieji“.

Pirmoji praktinė inovacija

1925 m. Lietuvoje buvo sukurta pirma praktinė inovacija, greitai pritaikyta plačiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai buvo Lietuvos universiteto Technikos fakulteto, įsikūrusio Kaune, studento Alfonso Mažonio išrastas elektrinis skambutis, kuris galėjo skambėti keliose vietose iš anksto nustatytu laiku.

Išradimas netrukus buvo pritaikytas pačiame universitete ir pasigirsdavo prasidėjus ir pasibaigus paskaitai. Iki to laiko sargas skambindavo varpeliu.

Antrasis šio jauno Lietuvos inovatoriaus išradimas buvo ranka sukama dinamo mašina, kuri galėjo būti pritaikyta paprastam kino aparatui. Šis išradimas galėjo būti naudojamas kino filmų demonstravimui tose vietose, kur nebuvo elektros.

Pirmasis patentas

1928 m. buvo išduoti pirmieji 5 nacionaliniai patentai Anglijos, Danijos ir Vokietijos bendrovėms. Pirmasis Lietuvos patentas buvo išduotas už išradimą „Patobulinimas fotografijos aparatuose“ ir priklausė Anglijos įmonei „Photomaton Parent Corporation Ltd.“

Pirmasis patentas Lietuvos inovatoriui – Kauno inžinieriui A. Veintraubui, kuris užpatentavo išradimą „Vielinių įvijų „X“ raidės pavidalo įtaisas, neduodąs vieliniam lovos dugnui įgriūti“.

Buvo ir gana paprastų buitį palengvinančių išradimų, pavyzdžiui, „Patobulintos grėblos“ (patento nr. 323); „Silkėms valyti mašinėlė“ (patento nr. 529); „Galvos atrama vonioje“ (patento nr. 565); „Rašomajai plunksnai rašalo laikytojas“ (patento nr. 650); „Kaliošų lako gaminimo būdas“ (patento nr. 794); „Guminis pirštinukas su 2 eilėm šerių viršutinėj daly dantų valymui ir dantų smegenų masažui“( patento nr. 1021).

Vėliau, remiantis išlikusia Lietuvos centrinio archyvo bylų medžiaga, 1940 m. kovo 2 d. buvo paskelbtas 1000-asis Lietuvos patentas, kuris priklausė Karoliui Jakobsonui iš Kauno, išradusiam būdą muilo milteliams gaminti. Per visą tarpukario Lietuvos patentinės apsaugos egzistavimą (1928 m. – 1940 m.) buvo išduota daugiau nei 1000 patentų, iš kurių – 130 Lietuvos išradėjams.

Turtingas aviacijos išradimų palikimas

Lietuviai žavėjosi naujovėmis ir aviacijos laimėjimais, todėl jau 1919 m. buvo įkurta karo aviacijos mokykla, o vėliau atsirado ir pirmieji bandymai sukonstruoti lėktuvus. Tad nenuostabu, kad jau 1922 m. Jurgis Dobkevičius sukūrė pirmąjį lietuvišką sportinį lėktuvą – medinį monoplaną DOBI-1.

Ilgai nelaukus – 1925 m. buvo sukurtas ir pirmas, pasaulyje Lietuvą išgarsinęs lietuviškas originalus monoplanas ANBO I.

Tai buvo Antano Gustaičio sukonstruotas vienvietis mokomasis lėktuvas, kurio fiuzeliažas buvo pagamintas iš suvirinto plieninio vamzdžio ir dengtas audiniu. Sparnai buvo medinės konstrukcijos, taip pat dengti audiniu.

1932 m. pagamintas pirmas lietuviškas sklandytuvas „Technikas-1“, kurį su pagalbininkais sukonstravo inovatorius Bronius Oškinis. 1938 m. rugsėjo 5 d. atidaryta pirmoji Lietuvos oro linijų bendrovė „Lietuvos oro linijos“. Svarbu tai, kad lietuvių aviacijos išradimai ir inovacijos pasaulinius išradimus sekė labai nedidelio laiko skirtumu – vos metais-kitais.

Pirmieji radijo aparatai

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmoji technologija, sparčiai įsigalinti Lietuvoje buvo radijas. Jau kasmet organizuojamoje Kaziuko mugėjo pradėta prekiauti pirmaisiais radijo imtuvais. 1926 m. pradėjo veikti lietuviška radijo stotis Kaune ir ištransliuota pirmoji radijo laida Lietuvoje. Atsirado nemažai mėgėjų, kurie pradėjo konstruoti radijo imtuvus ir patys.

Lietuvoje pirma radijo imtuvus nedideliais kiekiais pradėjo gaminti S. Brašiškio laboratorija Šiauliuose, Šiaulių įmonė „Dubysa“, Studentų Technikų Draugija Kaune, AB „Radiotechnika“ Kaune. O štai 1935 m. buvo įkurtas pirmasis Lietuvos radijo aparatų fabrikas „Karadi“ Kaune. Šios gamyklos pagamintų pirmųjų aparatų yra išlikę iki šių dienų. Visi radijo aparatai buvo registruojami, savininkai turėjo mokėti abonementinį mokestį.

Lietuvos inovacijų istorija bus atkurta šventiniame renginyje

Besidominčius Lietuvos inovacijų istorija, MITA kovo 8 d. kviečia į 100-mečiui skirtą konferenciją „Lietuvos 100-mečio inovacijų DNR: kaip auginsime inovatorių kartą?“, kuri skirta inovacijų ekosistemos dalyviams – verslui ir mokslui, technologijų kūrėjams. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija: http://mita.lrv.lt/lt/simtmetis .

inovacijos lietuviųišradėjai patentai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...