Pasaulinė vandens diena: kiek ilgai turėsime, ką švęsti?

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena skatina atkreipti dėmesį į vandens vartojimo tendencijas, kurios nėra džiuginančios. Štai Pietų Afrikos Respublikoje greičiau nei už poros mėnesių gali baigtis geriamas vanduo, o švaraus vandens šiuo metu stokoja apie 60 mln. Nigerijos gyventojų. Dar apie 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva ir kokiu būdu kiekvienas galėtume prisidėti prie ekologiškesnio vandens vartojimo?

Žmonių populiacija vis auga, o vandens ištekliai – mažėja. Kasmet vandens suvartojimas visame pasaulyje išauga po 1,6 proc.: žmonija sunaudoja 4 tūkst. km3 vandens, kas prilygsta vienam iš didžiausių JAV – Mičigano – ežerui. Toks kiekis yra trigubai didesnis nei buvo sunaudojama prieš penkiasdešimt metų.

Remiantis Ramiojo vandenyno instituto (angl. The Pacific Institute) 2017 m. duomenimis, daugiausia vandens – 70 proc. – sunaudojama žemės ūkyje. Skaičiuojama, kad dėl nuolat augančios populiacijos iki 2035 m. maisto produkcijos gamyba padidės 69 proc. Šiandien daugmaž 1,7 milijardai žmonių gyvena upių baseinuose, kur vandens paklausa viršija pasiūlą – spėjama, kad iki 2050-ųjų žmonių skaičius išaugs iki 2,3 milijardų.

Svarbu išsaugoti vandens kokybę

Pasak dr. Ramunės Albrektienės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) chemijos ir bioinžinerijos katedros dėstytojos , Lietuvoje gėrimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurio turime pakankamai.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, saugiai, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną: šiuo metu sunaudojama tik apie 12–14 proc. galimo požeminio vandens kiekio. Požeminis vanduo, kuriame gausu įvairių mineralų ir kitų naudingų mikroelementų, priklauso prie atsinaujinančių gamtos išteklių, kurių pakaks ilgam.

„Pagrindinis tikslas būtų išsaugoti ne požeminio vandens išteklių kiekį, bet jų kokybę“, – pabrėžė R. Albrektienė, pridurdama pastaruosius keletą metų matanti gerų ženklų vandens vartojimo srityje.

Vis daugiau žmonių geria vandenį iš čiaupo. Daugelyje mokyklų vaikai ir mokytojai taip pat renkasi vandentiekio vandenį, todėl anksčiau naudotos atvežtinės 20 l talpos nūdien stovi tuščios.

„Smagu matyti naujos mados – gertuvių naudojimo – paplitimą, ypač – tarp jaunimo. Taip pat stebiu pasikeitimus mokyklų bei darželių valgyklose: beveik visur stovi vandens ąsotėlis, pagardintas citrina ar apelsinais. Manau, kad su vis populiarėjančia sveika gyvensena, skleidžiamu švietimu apie vandenį, keičiasi ir vandens vartojimas bei požiūris į jį“, – džiaugėsi VGTU dėstytoja.

Vanduo iš čiaupo – ekologiškas sprendimas

R. Albrektienė įsitikinusi – ekologiškiausias ir pigiausias vandens vartojimas – vandens gėrimas iš čiaupo. Gerdami vandenį iš čiaupo mažiname plastiko naudojimą, o tai reiškia, kad prisidedame prie klimato šiltėjimo efekto mažinimo. Vandens buteliukų pagaminimui išskiriama 2,5 mln. tonų per metus anglies dioksido dujų, kurios daro didžiausią įtaką klimato šiltėjimui. Taip pat prisidedame ir prie vandens taupymo, nes 1 l vandens buteliuke pagaminimui reikia sunaudoti 2,8 l vandens.

LVTA prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, palyginus su kitomis pasaulio šalimis, esame laimingi, turėdami daug bei kokybiško geriamo vandens.

„Galime stebėtis, galime ne, tačiau dar 2013 m. Jungtinių tautų organizacija yra nustačiusi, kad daugiau žmonių pasaulyje naudojasi mobiliuoju telefonu nei turi prieigą prie nuolat veikiančio tualeto – ką jau kalbėti apie švarų, saugų geriamąjį vandenį. Požeminio geriamojo vandens kokybė Lietuvoje yra puiki, o ištekliai – didžiuliai, todėl Pasaulinę vandens dieną galime sutikti ramūs, – kalbėjo LVTA vadovas. – Tikiu, kad sulauksime ir tokios dienos, kai, pasikeitus žmonių įpročiams, nustosime masiškai vartoti vandenį iš plastikinių buteliukų.“

Švietimas prasideda nuo jaunimo

Nuo 2003 m. dirbdama UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijoje, R. Albrektienė pastebėjo, kad labai daug žmonių stokoja žinių apie vandenį ir juos veikia įvairūs mitai.

„Norėjosi skleisti žinią apie Lietuvos turtą ir pasididžiavimą – požeminį vandenį, jo kokybę, paruošimo būdus, išsklaidyti įvairiausius mitus, keisti vartojimo įpročius. Tą geriausia daryti per vaikus, jaunus žmones: jų karta daug greičiau pakeičia nuomonę, sparčiau susiformuoja naujus vartojimo įpročius“, – teigė VGTU dėstytoja.

Intensyvus švietėjiškas darbas apie geriamąjį vandenį prasidėjo 2013 m. Su edukacine programa apie vandenį specialistė aplankė daug Vilniaus mokyklų ir darželių. Dabar, dirbdama dėstytoja VGTU, R. Albrektienė ir toliau šviečia studentus apie vandenį, o kartu su LVTA visoje šalyje vykdo edukacinį projektą „Ar Tau įdomus geriamasis vanduo?“.

vanduo vandensdiena vandenssuvartojimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kiekvienais metais rugsėjo 22-ąją dieną Europos Sąjungoje ir pasaulyje minima „Diena be automobilio“. Atsiliepdamos į Susisiekimo ministerijos kvietimą, nemažai šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais. „Dėmesys tvariam transportui kasmet vis didėja. Miestų savivaldybės deda dideles pastangas atnaujinti viešojo transporto parkus, plečiama infrastruktūra dvir...
Kultūra
Birželio pradžioje patalpų Vilniaus spaudos rūmuose duris užvėręs rekonstrukcijai Keistuolių teatras pradeda jau 32-ąjį sezoną. Šie metai trisdešimtąjį jubiliejų mininčiam teatrui – kupini kelionių po visą Lietuvą: kol namų salėje pluša darbininkai, kūrybinė Keistuolių komanda su savo spektakliais aplankys per 13 skirtingų miestų, o rudens pabaigoje trumpam sugrįžę į gimtąsias patalpas pristatys dvi premjeras vaikams ir jaunimui. 30-uosius veiklos metus šv...
Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Pasižvalgyti ir susipažinti kaip organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, pasidaryti asmenukę šalia lokomotyvo, pasivėžinti rankine drezina, pamatyti 40 tonų galios kraną ir sužinoti kaip formuojami krovininių vagonų sąstatai – visa tai ir dar daugiau galėsite rugsėjo 13-21 dienomis. AB „Lietuvos geležinkeliai" kviečia į 9 dienų ekskursijų ir renginių ciklą, leisiantį artimiau susipažinti su Lietuvos geležinkeliais, dar nematytomis industr...
Įvairios
Atvykus į oro uostą ne vienam keliautojui sukirba klausimas – kaip kuo greičiau ir be vargo praeiti keleivių saugumo patikrą? Aviacijos ekspertai teigia, kad ji tetruks vos kelias minutes, jei kai kuriuos darbus padarysite dar būdami namuose ir prisiminsite, kokių daiktų į bagažą dėti negalima. Skysčius geriau susipakuoti dar namuose Oro uoste prieš aviacijos saugumo patikrą keleivių prašoma pateikti kai kuriuos iš savo vežamų asmeninių daiktų, pavyzdžiui,...
Įvairios
Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova. „Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir...
Sportas
Lietuvos rinktinės žygis FIBA pasaulio taurėje baigsis jau po antrojo etapo – tai paaiškėjo po to, kai Dainiaus Adomaičio auklėtiniai L grupės rungtynėse 78:75 (14:26, 26:24, 14:15, 21:13) nusileido Prancūzijos komandai ir prarado net ir teorinius šansus žengti į tolimesnį etapą. Tuo tarpu kelialapius į ketvirtfinalį užsitikrino Prancūzijos ir Australijos komandos, kurios, likus vienerioms grupės rungtynėms, Lietuvos komandą lenkia dviem pergalėmis. Po pir...
Sportas
Lietuvos krepšininkai (2-1) FIBA pasaulio taurės turnyro H grupės mače su australais (3-0) ilgai vijosi varžovus, ketvirtame kėlinyje jau turėjo iniciatyvą savo rankose, tačiau nesėkmingai sužaidė dvikovos pabaigą ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą 82:87 (19:27, 22:25, 19:16, 22:19). Toks rezultatas reiškia, jog lietuviai H grupėje liko antroje vietoje ir kito etapo varžybas pradės be įskaitinės pergalės. L grupės kovose lietuvių lauks Prancūzijos ir D...
Įvairios
Tragiškas vilniečio jaunuolio likimo posūkis Kipre – kaklo lūžis, paralyžius, nesėkminga operacija, skausminga asmeninio gyvenimo drama „Nelaimė man atsitiko Kipre, kur atvažiavau padirbėti, – pasakoja vilnietis Liusjenas Aukštuolis. – Lietuvoje buvo pats 2008-ųjų krizės įkarštis, darbų statybose nebuvo. O aš jau buvau vedęs, turėjau išlaikyti šeimą, skambinau visur, ieškodamas nors kokio darbo. Tuo metu man paskambino pusbrolis iš Kipro, papasakojo kaip t...