Tarptautinę triukšmo supratimo dieną kviečiame daugiau sužinoti apie savo teises

Šiandien, balandžio 25 d., pasaulyje jau 23-ą kartą minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.

Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą 1996 m. inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno siekianti organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“), kurios darbo tikslas pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms su klausos sutrikimais.

Kraštutiniais atvejais triukšmas gali sukelti klausos pažeidimus. Klausos pažeidimo rizika aktuali triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos.

Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Aukšto lygio ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sistemos ligos, insultas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistame leidinyje „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje“ skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.

Neigiamas triukšmo poveikis lemia ne tik tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai, bet ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo kokybės sumažėjimu, ankstyvesniu nedarbingumu, papildomomis garso izoliacijos įrengimo išlaidomis būstuose bei nekilnojamojo turto nuvertėjimu.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio (iki 2009 m. PSO rekomendacijose rekomenduojamos 40dB L nakties triukšmo lygio vertės nakties metu) sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2020 m. ir iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio.

Nacionalinėje programoje nustatytiems tikslams pasiekti Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi priemonių triukšmo valdymo teisiniam reguliavimui tobulinti. 2016m. Seimas priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimą, kuriame didžiausias dėmesys skirtas tobulinti strateginio triukšmo kartografavimo ir veiksmų planavimo reikalavimus.

Atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatymo pasikeitimus, Vyriausybė patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą naują statybos darbų keliamo triukšmo kontrolės vykdymo tvarką bei naujos redakcijos pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo taisykles. 2018m. balandžio mėn. Vyriausybė patvirtino Triukšmo valdymo įstatymą įgyvendinantį nutarimą, kuriame yra nauja triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo tvarka. Pastarojoje tvarkoje nustatyta, kaip didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) ir didžiausio intensyvumo keliuose bei geležinkeliuose bus sprendžiamos transporto keliamo triukšmo valdymo problemos.

Taip pat rengiami ir kiti nauji teisės aktai, kurie nustatys detalesnius strateginio triukšmo kartografavimo ir triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo reikalavimus. Nuo 2018 m. gegužės mėn. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos higienos norma dėl infragarso ir žemo dažnio garsų ribinių dydžių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Atsižvelgiant į žalingesnį infragarso ir žemo dažnio garsų poveikį visuomenės sveikatai, palyginti su įprastu triukšmu, infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius reglamentuojančioje Lietuvos higienos normoje nustatyti griežtesni reikalavimai, palyginti su tais, kurie taikomi įprastam triukšmui vertinti.

Laukdama naujų PSO rekomendacijų dėl aplinkos triukšmo Europos regionui, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo rengti ir naujos redakcijos triukšmo ribinius dydžius reglamentuojančios Lietuvos higienos normos pakeitimą. Artimiausiu metu planuojama konsultacijoms su visuomene ir derinti su suinteresuotomis institucijomis paskelbti naują Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektą, kuris iš esmės bus skirtas tobulinti triukšmo kontrolės sritį.

Kada šiuo metu Lietuvoje galioja ramybės laikas?

Seimas 2017 metais priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo patikslino nuostatas dėl administracinės atsakomybės už keliamą triukšmą ramybės laiku, t. y. pakeičiant vakaro ir nakties metotrukmės laiko tarpus.

Pakeitus ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas ) 1 dalį nustatyta, kad baudą nuo 20 iki 80 eurų užtraukia:

šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val. metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Anksčiaušiame ANK straipsnyje vakaro metas buvo siejamas su laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val., o nakties metas–nuo 22 val. iki 6 val.

Naujasis vakaro ir nakties laiko reglamentavimas, paliekant ankstesnį baudos dydį už triukšmavimą vakare ir naktį, nustatytas siekiant suvienodinti „vakaro meto“ ir „nakties meto“ sąvokas su į tvirtintomis Triukšmo valdymo įstatyme: šio įstatymo 2 str. numatyta, jog vakaro metu yra laikomas laiko tarpas nuo 19 iki 22 valandos (28 dalis) , o nakties metu – laiko tarpas nuo 22 iki 7 valandos (9 dalis) . Tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.

Kaip gali būti matuojamas kaimynų keliamas triukšmas?

Yra nustatytos tam tikros higienos normos, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu – 45 dB, vakaro metu – 40 dB, nakties metu – 35 dB (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“). 

triukšmas ramybėsvalandos LRsveikatosapsaugosministerija ramybėslaikas triukšmas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...
Laisvalaikis
Prisiimate atsakomybę ar jos vengiate? Ar esate pilietiški? Patriotiškumas lygu –pilietiškumui? Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukurtas unikalus pilietiškumo testas kviečia pamatuoti, ar pakankamai prisidedate prie savo šalies ir aplinkos gerovės. Testo kūrėjai, Nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ organizatoriai teigia, kad testo rezultatai nustebins net tuos, kurie iš pradžių save laikė pilietiškais. Žymių žmonių filosofija parem...
Sportas
Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe – LKL“) mače Vilniaus „Rytas“ (17-6) patyrė šeštąją nesėkmę. Vilniečiai namuose 59:85 (18:17, 24:14, 21:10, 22:18) nusileido Kauno „Žalgiriui“ (21-3).  Nuo pat susitikimo pradžios aikštelėje vyravo lygi kova. Penktąją susitikimo minutę M. Grigonis dvitaškiu persvėrė rezultatą „Žalgirio“ naudai (9:10). Netrukus pastarasis pridėjo dvi taiklias baudas ir kauniečiai įgijo trapą 3 persvarą (9:12). Paskutinėmis pirmojo ketvirči...
Laisvalaikis
Artėjantis ilgasis savaitgalis – puiki proga pakeliauti ir geriau pažinti Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančią Lietuvą. Apsipręsti, kuriuos istorinius, gamtos ir kultūrinius objektus lankyti, bei suplanuoti kelionę technologijų ekspertai pataria išmaniai – naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ir žemėlapiais.   Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi 4 patarimais, kaip paprasčiau pažinti ir atrasti Lietuvą.  ...
Įvykiai
Atsiliepdami į Ukrainos prašymą, Lietuvos oro uostai tikslina anglišką šios šalies miestų rašybą. Vilniaus oro uoste, kuriame vykdomi skrydžiai į Kijevą ir Lvovą, nuo šios savaitės angliškose lentelėse „Kiev“ virs „Kyiv“, o „Lvov“ – „Lviv“. Šių pokyčių priežastis – perėjimas prie naujos, ukrainietišku tarimu paremtos transkripcijos. Iki šiol angliški Ukrainos miestų pavadinimai buvo rašomi remiantis rusišku tarimu. „Lietuvos oro uostai supranta ir palaiko...
Įvykiai
Daiva Šabasevičienė   Jubiliejai iš esmės nekeičia gyvenimo, tačiau juos švęsti – privaloma. Tad švęskime kartu! Kovo 6 dieną teatro pasaulis švenčia vieno garsiausių Lietuvos režisieriaus Oskaro Koršunovo penkiasdešimtmetį. Rodos, taip neseniai jis buvo vadinamas išskirtiniu jaunosios kartos režisieriumi Europoje, tačiau susidomėjimas jo darbas neatslūgo per visus iki dabar slinkusius tris dešimtmečius. Koršunovo teatro pamatai buvo pradėti dar 1990-aisia...