Sparnus auginanti mokykla Aleksote: nuo aviamodelių – iki aviacijos inžinerijos

Dar 1992-aisiais legendinio lakūno, aviacijos inžinieriaus ir lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus vardu pavadintoje progimnazijoje aviacijai visada buvo skiriamas deramas dėmesys: nuo skriejančio lėktuvėlio mokyklos logotipe, iki inžinerijos talentus išugdžiusio aviamodeliavimo būrelio, kuris, po kelerių metų pauzės, vėl grįžta į J. Dobkevičiaus progimnaziją – įkvėpti mažųjų širdis, auginti būsimų aviatorių sparnus. Ir tokius talentus, kaip mokyklos auklėtinis Martynas Lendraitis, kurį aviacinės inžinerijos aistra nuvedė net iki NASA.

Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė neslepia: po mokyklos reorganizavimo, pokyčių būta daug – nuo pasikeitusio personalo, mokyklos vadovų, iki naujos strategijos sukūrimo ir savosios vizijos atradimo.

„Pusę metų kartu su mokyklos bendruomene – tėvais, mokytojais, vaikais – kūrėme mokyklos viziją ir veiklos strategiją. Neatsisakėme to, kas per daugelį metų sukurta vertingo, ir kartu kuriame šiuolaikišką ir modernią, vaikams pritaikytą mokyklą,“ – pasakoja L. Viršilienė.

Integruotas užsienio kalbų mokymas, didelis dėmesys kūrybiškumui ir meniniam ugdymui, robotikos, gamtos mokslų, programavimo, o po kelerių metų – ir atsirasiančios tarptautinės bakalaureato programos, suteiksiančios progą didelę dalį dalykų mokytis anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis, – tai tik keletas iš priežasčių, dėl kurių jaukią ir erdvią mokyklą savo vaikams renkasi tėvai ne tik iš Aleksoto, bet iš viso Kauno.

Ir, žinoma, aviacija, kurios netrūko visu mokyklos gyvavimo laiku: nuo oro skautų, aviamodeliavimo būrelių, iki glaudžios draugystės su netoliese įsikūrusiu Aviacijos muziejumi.

„Iki mokyklos reorganizacijos turėjome aviamodeliavimo būrelį ir nuostabų jo mokytoją, aviamodeliavimo inžinierių Stanislovą Kalvaitį. Jo vadovaujami vaikai kūrė modelius, dalyvaudavo konkursuose ir pasiekdavo gražių rezultatų, – pasakoja direktorė. – Po reorganizacijos, daugelis veiklų nutrūko. Ir tik dabar, atradę tinkamą, iniciatyvos ir reikiamų žinių turintį žmogų, puikų specialistą Grigorijų Orlovą, į mokyklą vėl sugrąžinome aviamodeliavimo užsiėmimus“.

Aviamodeliavimas augina ateities inžinierius

Pasak L. Viršilienės, bet kuris technologijų mokytojas staiga netaps puikiu aviamodelių mokytoju, tam reikalingos specifinės žinios ir reikiamos kompetencijos.

„Visa širdimi pritariu Grigorijaus idėjai atgaivinti aviamodeliavimą mokykloje: užsiėmimams pritaikėme kabinetą, mokytojas sparčiai subūrė keliolikos vaikų kolektyvą ir nuostabiai dirba, – džiaugiasi mokyklos vadovė. – Šiuo metu rengiame projektą specializuotos klasės įrengimui – bendradarbiaudami su universitetais siekiame sukurti rimtą aviamodelių klasę, kurią planuojame įrengti iki šio rugsėjo ir naujuosius mokslo metus pradėti su dar labiau įkvepiančiomis veiklomis bei aplinkomis”.

Tuo tarpu keturis dešimtmečius aviamodeliavimo ir aviacijos aistrai skyręs Grigorijus Orlovas sako, kad labiausiai jį įkvepia ir dirbti su jaunaisiais aviacijos entuziastais skatina galimybė ugdyti jaunąją aviamodeliuotojų kartą.

„Ryšys tarp jaunųjų modeliuotojų ir būsimų inžinierių yra labai konkretus, aiškus ir nenuneigiamas. Šiuo metu J. Dobkevičiaus progimnazijoje esame atidarę aviamodeliavimo laboratoriją-klasę, o su savo suburtais auklėtiniais jau spėjome sudalyvauti Kauno miesto varžybose. Džiaugiuosi, kad netrukus šioje progimnazijoje atsiras rimta aviacinių technologijų klasė – juk reikia pripažinti, kad medžio/metalo technologijų mokymas jau yra atgyvena, 19 amžius. Metas kopti į aukštesnį lygį ir aviacinio profilio mokykloje kurti aviacinių technologijų klases,“ – sako pedagoginio darbo stažą turintis G. Orlovas.

Tarp Grigorijaus užmojų – ne tik jaunosios aviamodeliuotojų kartos auginimas, bet ir intensyvesnė profesionalaus sporto plėtra: „Kartu su Lietuvos aviamodelių sporto federacija siekiame, kad Lietuvoje atsirastų galimybė organizuoti kordinio aviamodeliavimo sporto varžybas, ir ne bet kur, o S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Simboliška, kad būtent čia 1935 metų liepos 2 d. vyko pirmosios Lietuvoje aviacijos aviamodeliavimo varžybos“. Viena didžiausių Grigorijaus siekiamybių – kad aerodrome atsirastų aviamodelių varžyboms tinkamos asfaltuotos aikštelės, tarnausiančios ne tik prestižinėms varžyboms, bet ir kasdieniam vaikų ugdymui.

Nuo aviamodelių – iki NASA

Kaip iš tiesų vaikiškas susižavėjimas aviamodeliais gali nuvesti į aviacinės inžinerijos aukštumas, liudija J. Dobkevičiaus mokyklos auklėtinio Martyno Lendraičio pavyzdys.

„Tėčio nuvestas į aviamodeliavimo užsiėmimus, daugiau jau nieko nebenorėjau, atradau savo aistrą, hobį ir ateities pašaukimą. Buvau iš tų keistų vaikų, kurie visada žinojo, kuo bus ir ką darys užaugę: neabejojau, kad tapsiu mokslininku ir kursiu lėktuvus,“ – apie pradžią aviacijoje pasakoja Martynas.

„Man nepatinka minti takus, kurie jau praminti – visada įdomiau atrasti kažką naujo, sukurti kažką savo. Visi mano kurti modeliai būdavo kuo nors kitokie: sugalvodavau ir darydavau kitaip, nei rodo vadovas. Laimei, dažniausiai tie mano sumanymai pavykdavo. Iš visų šių paieškų susiformavo gilios aerodinamikos supratimo žinios. Pamenu, kaip nustebau, kai atėjęs į universitetą gavau mokytis iš knygos, kurią pats buvau jau perskaitęs ir išsinagrinėjęs dvylikos metų!“

Šiuo metu Martynas Lendraitis yra aeronautikos inžinerijos magistras ir akademinis padėjėjas bei laborantas Kauno technologijos universitete – skaitantis paskaitas aviacijos įvado modulyje, su studentais atliekantis bandymus ir laboratorinius darbus aerodinaminiame vamzdyje, kuriantis, įkvepiantis ir net siekiantis išradimų savo suburtame projekte „Fly by Carbon“. Pastarasis projektas gimė, kaip pats Martynas sako, siekiant padaryti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma: sukurti praktišką žmogaus jėgomis varomą lėktuvą.

„Tai yra minamas lėktuvas, galintis skristi pučiant didesniam nei 5 m/s vėjui, kitaip sakant, esant įprastomis oro sąlygomis. Žmogaus jėgomis varomi lėktuvai yra labai lengvi: pats lėktuvas sveria vos 25 kg, o sparnų ilgis siekia apie 20 m. Taigi tokiam aparatui labai pavojingas net menkiausias vėjas. Anglijos karališkoji aeronautikos draugija įsteigė 100 000 svarų prizą – kuris nelaimėtas jau keliasdešimt metų – tam, kas sugebės priimti šį inžinerinį iššūkį ir sukurti orlaivį, gebantį skraidyti minėtomis sąlygomis, – pasakoja Martynas. – Aš ir studentų komanda jau beveik trejus metus dirbame prie šio be galo sudėtingo projekto. Pagaminome propeleriu varomą triratį, atlikome daugybę darbų ir bandymų. Inžineriniai iššūkiai visada įdomūs – net jeigu jų ir nevainikuoja sėkmė“.

Smalsumas ir iššūkių troškimas Martyną atvedė ir į svajonių organizaciją – NASA. Laimėjęs nacionalinį atrankos į stažuotes NASA konkursą, kurį kasmet organizuoja ir atrinktiems studentams finansavimą skiria Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), 10 savaičių stažuotės metu programuojamųjų struktūrų laboratorijoje jis dirbo prie adaptyvaus orlaivio koncepcijos.

Martynas neabejoja, kad unikalią galimybę praeiti atrankas ir patekti į legendinę organizaciją jam suteikė įgytos kompetencijos tiek mokykloje, tiek universitete.

„Ar įsivaizduočiau save ten dirbantį? O taip! – nedvejodamas sako M. Lendraitis. – Didžiausią įspūdį paliko tai, kad NASA aplinkose nebuvo kažko labai ypatingo – tai reiškia, kad didelius dalykus galime kurti ir čia, Lietuvoje. Nes juos kuria ne įranga, ne kažkokios spec. sąlygos, bet žmonės. Tiesiog reikia nukreipti visą energiją ne į biurokratiją, o į mokslą – ir tuomet galima pasiekti tiek, kiek pasiekia NASA. Sutikau žmones, mąstančius panašiai kaip ir aš, tik turinčius daugiau laisvės ir galinčius kurti tai, kas, jų nuomone, yra reikšminga. Pavydžiu tiems mokslininkams galimybės akcentuoti tai, kas bus naudinga visuomenei ne šiandien-rytoj, o galbūt po keliasdešimties metų. Tai juos ir perkelia į kitą lygį. Pas mus sudėtinga gauti finansavimą, jei tavo idėja nėra greitai – per kelerius metus – atsiperkanti. Tuo tarpu NASA projektuose dvidešimt metų yra visai įprastas ir normalus atsiperkamumo laikotarpis“.

Mokslui ir išradimams savo energiją bei žinias atiduodantis Martynas džiaugiasi stažuotės metu papuolęs į puikią komandą tarp jaunų ir panašių į save žmonių.

„Man pavyko padirbėti daugelyje sričių, manau, kad sugebėjau atskleisti visas savo kompetencijas ir pritaikyti turėtas žinias. Tai nepakartojamas jausmas: gauti progą gilintis į ateitį pakeisiančius projektus ir net aptikti bei ištaisyti NASA inžinierių klaidas. O svarbiausia – sutikti žmones, sakančius, kad į priekį juos veda galimybė kurti pokytį. Man toks požiūris labai artimas ir priimtinas“.

aviamodeliai NASA MartynasLendraitis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Žiūrint į Audriaus Bružo jaunystės fotografijas jį sunku atpažinti. Ilgus, pečius siekiančius plaukus nešiojęs jaunuolis toli gražu neprimena visiems gerai žinomo aktoriaus. Tačiau gana anksti plikti pradėjęs vyras šią vasarą turėjo progą prisiminti, koks jausmas turėti plaukus: naujoje režisieriaus Tado Vidmanto komedijoje „Pats sau milijonierius“ pagrindinį Donato vaidmenį atlikęs Audrius Bružas pasipuošė vešliu kaštoninių plaukų peruku ir savo išvaizda...
Interviu
Jau liepos 17 d. Saulius Petreikis kartu su grupe debiutuos koncertų cikle „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ Kaune, o liepos 21 d. multiinstrumentalisto atliekamą muziką bus galima išgirsti Kairėnų vasaros festivalyje Vilniuje, kur jis pasirodys kartu su įspūdingu „World Orchestra“ projektu. Belaukiant koncertų pasikalbėjome su Sauliumi apie jo turiningą vasarą, netradicinį projektą „World Orchestra“ ir koks yra jam ypatingas klausytojas. Papasakoki, kuo ši...
Įvykiai
Išmanusis telefonas daugeliui tapo neatsiejamu kasdienio gyvenimo atributu: jis pasitarnauja mūsų darbui, poilsiui ir pomėgiams. Kita vertus, jam sugedus ar sudužus, dauguma patiriame didžiulį stresą – atskleidė „Huawei“ kompanijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas padėjo išgryninti prioritetus „Huawei“ kompanijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai – beveik 68 proc. respondentų ypač susikrimstų, jei sudaužytų savo įrenginio ekraną. A...
Įvykiai
Šiandien, liepos 12 d., Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Respublikos Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgijo visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai. Savo inauguracinėje kalboje G. Nausėda pabrėžė, kad Prezidento priesaikos žodžiai yra jo asmeninis įsipareigojimas Tautai ir...
Laisvalaikis
Pėsčiųjų žygiai populiarėja visame pasaulyje, ne išimtis – ir Lietuva, kurioje sparčiai didėja žygiuojančiųjų bendruomenės. Tačiau šią vasarą populiarėja žygiavimas ir su augintiniais – vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį gamtoje su šunimis. „Neturite motyvacijos sportuoti? Įsigykite šunį“, – sako žymus dainininkas Vaidas Baumila, šią vasarą atradęs žygius gamtoje su savo anglų kokerspaniele Bite. Norintiems pradėti žygiuoti su keturkojais, speci...
Lietuvoje
Liepos 13 dieną vykstant jau devynioliktam bardų festivaliui “Akacijų alėja” Kulautuva tradiciškai sulauks daugybės miesto svečių. Norint išvengti kamščių ir problemų parkuojant automobilius tą dieną bus padidintas autobusų, kursuojančių į miestelį, skaičius. Apie poreikį automobilį palikti namuose ir keliauti į Kulautuvą autobusu pasakoja vežėjai. “Prisiminiai iš vaikystės kai dar su tėvais važiuodavome į festivalį - puiki atmosfera, muzika ir oras. Bei i...
Įvykiai
Minint 86-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metines, Lietuvos aviacijos muziejaus filialas Lakūno S. Girėno muziejus Vytogaloje (Šilalės rajonas) liepos 19 d. kviečia į šventę „Priglauskime mažąją Lituaniką Vytogaloje“. Šventės metu visuomenei bus pristatytas dukart sumažintas legendinio lėktuvo modelis, kurį muziejui perduoda valstybės įmonė Lietuvos oro uostai. Anksčiau Vilniaus oro uosto išvykimo salę puošęs Vlado Kensgailos sukurtas 1:2...
Interviu
2019 m. liepos 9 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir liepos 10 d. 19 val. „Vaidilos“ teatre Vilniuje, žiūrovų prašymu, pasirodymus pakartos ansamblio „Suliko“ nariai iš Sakartvelo. Garsiojo Tbilisio valstybinio operos ir baleto teatro solistai: Tamaz Saginadze (tenoras), Sulkhan Gvelesiani (baritonas), Vano Galuashvili (bosas-baritonas), Levan Makaridze (bosas), Gocha Datusani (bosas) – yra dalis ansamblio „Suliko“, kurį sudaro pagrindiniai tea...
Įvairios
Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur... Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nu...