Muzikos terapija – galimybė puoselėti sveikatą stiprinančią muzikinę aplinką

Lapkričio 15-ąją minima jau penktoji Europos muzikos terapijos diena. „Muzika mane išjudina“ (Music Moves Me) – toks šių metų Europos muzikos terapijos dienos šūkis. Muzika sužadina mūsų emocijas ir sukelia norą judėti – tai poveikis, darantis įtaką žmonių sveikatai, todėl muzikos terapija dažnai taikoma pacientams.

Minint Europos muzikos terapijos dieną, pasikalbėjome su jungtinės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) programos „Muzikos terapija“ komiteto pirmininke docente Vilmante Aleksiene.

Ši studijų programa – vienintelė Lietuvoje, rengianti muzikos terapeutus. Gal galėtumėte papasakoti plačiau apie šias studijas – kas gali čia mokytis? Kiek laiko trunka mokslai?

Muzikos terapija – tai antrosios pakopos (magistrantūros) programa. Šiuo metu vykdomos dvejų metų dieninės studijos, bet planuojame trejų metų ištęstines studijas, nes daugelis mūsų studentų dirba, turi šeimas, be to, yra pageidaujančių studijuoti ir iš Klaipėdos, Šiaulių ir kitų šalies miestų.

Muzikos terapiją studijuoti gali muzikos, medicinos ir vadinamųjų santykio profesijų specialistai: muzikos, muzikos pedagogikos, menotyros bakalaurai; slaugos, kineziterapijos, ergoterapijos, visuomenės sveikatos bakalaurai; psichologijos, socialinio darbo bakalaurai.

Mūsų programa jungtinė, tad proporcingai studijuojami muzikos bei muzikos terapijos (improvizacijos ir kūrybos, muzikos terapijos teorijos, metodikos, proceso vertinimo) ir sveikatos priežiūros (visuomenės sveikatos, neurologijos, reabilitacijos, psichiatrijos, psichoterapijos) dalykai. Medicinos dalies paskaitos vyksta klinikose ir tai labai vertinga, nes studentai turi galimybę susitikti su pacientais, pajausti klinikinio darbo specifiką.

Studijų metu numatomos dvi praktikos, atliekamos visą antrąjį ir trečiąjį semestrą. Praktikos vietas sveikatos priežiūros įstaigose studentai renkasi patys, stengiamasi atsižvelgti į jų interesus.

Kaip ir kada gimė idėja apie muzikos terapijos studijų programos sukūrimą? Kiek jau išleista laidų?

Gavusi muzikos terapeuto išsilavinimą Norvegijoje ir grįžusi į Lietuvą jau nuo 2002 m. galvojau apie muzikos terapijos specialistų rengimą Lietuvoje. Sekiau situaciją ir žingsnis po žingsnio ruošiau tam dirvą. Lietuvos muzikos terapijos asociacijos kolegų įdirbis padėjo populiarinti muzikos terapijos paslaugas, atsirado bendraminčių studijoms rengti. Per tuos metus buvo teikti projektai, buvo pradėti įvadiniai muzikos terapijos specializacijos kursai. Svarbiausia, kad mūsų idėja patikėjo ir buvo sukurta jungtinė VU ir LMTA muzikos terapijos magistrantūros programa. Šią programą rengė VU MF prof. dr. V. Danilevičiūtė, doc. dr. A. Navickas, prof. dr. R. Stukas ir LMTA doc. V. Aleksienė ir dr. Zita Abramavičiūtė.

Programa startavo 2015 m. Išleistos jau dvi muzikos terapeutų laidos – 15 jaunų specialistų. Dabar dirbame su trečiąja vienuolikos studentų grupe.

Ar užsienyje yra tokių programų?

Taip, žinoma! JAV muzikos terapijos mokymai pradėti XX a. antrajame dešimtmetyje, o Vakarų Europos šalyse tokios programos imtos kurti septintajame dešimtmetyje. Šiuo metu Olborgo, Bergeno, Anglijos Ruskino, Templo ir dar keliuose Europos ir JAV universitetuose jau yra muzikos terapijos doktorantūra.

Kokia besimokančiųjų pagal šią programą statistika? Ar čia mokosi tik studentai iš Lietuvos, ar yra ir iš kitų šalių?

Studijuojančiųjų amžius – nuo 23 metų (iškart po bakalauro) iki brandaus amžiaus, artėjančio prie 40 metų. Mano muzikos terapijos mokytojai sakydavo, kad šiai profesijai reikia žilo plauko. Bet dabar studijuoja vis jaunesni, kai kuriuose universitetuose pastaraisiais metais atsirado vientisųjų 5 metų studijų programos, apimančios bakalauro ir magistrantūros pakopas. Lietuvoje tik moterys studijuoja muzikos terapiją, dar neturėjome vyrų studentų, bet esu tikra, kad bus. Užsienyje vykdomose programose vyriškoji dalis didėja – muzikos terapija stiprėja kaip nauja mokslo sritis, daug galimybių realizuoti save.

Mūsų programa vykdoma lietuvių kalba, tad kol kas užsienio šalių studentų neturime, bet pagal ERASMUS dėstytojų mainų programą bendradarbiaujame su Juveskiulės (Suomija), Bergeno (Norvegija), Edž Hilo (D. Britanija), Liepojos ir Rygos Stradinio (Latvija) universitetais.

Kokios yra muzikos terapijos specialybės perspektyvos, įsidarbinimo galimybės Lietuvoje?

Muzikos terapijos specialybės perspektyvas iš dalies apibrėžia parengtas Menų terapeutų veiklos reikalavimų dokumentas, kuriame rašoma, kad menų terapeutai yra specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros specialistų komandose. Šiuo metu tik psichikos sveikatos komandose įteisintas menų terapeutų bendradarbiavimas. Tikimės, kad artimiausiu metu bus rekomenduojamos muzikos terapijos paslaugos reabilitacijos, neonatalinės priežiūros, paliatyvinės slaugos ir kitose komandose.

Įsidarbinimas yra ne tik atviro požiūrio darbdavių, bet ir jaunųjų specialistų motyvacijos klausimas. Aktyviausi mūsų programą baigę muzikos terapeutai jau dalyvavo tarptautinėse konferencijose, parengė rimtas mokslines publikacijas ir susikūrė sau darbo vietas eidami muzikos terapeuto pareigas. Štai kas iš tiesų įkvepia ir mus – muzikos terapeutų mokytojus.

Kaip Lietuvoje minima Europos muzikos terapijos diena?

Europos muzikos terapijos dieną pradėjome minėti 2014 m. Kasmet Europos muzikos terapijos konfederacijoje skelbiamas dainõs apie muziką konkursas ir išrenkama daina, kurią šventės proga dainuoja ir kviečia dainuoti kitus visų Europos šalių muzikos terapeutai. Ta proga šalyse vyksta įvairūs renginiai muzikos taikymo sveikatai tema. Šiais metais parengėme Europos muzikos terapijos dienos skrajutę ir mūsų muzikos terapijos studenčių atliktos dainos vaizdo įrašą.

Dalia Razumienė, VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Muzika man padeda atsipalaiduoti ir susikaupti, ji pralinksmina ir nuramina. Aš jaučiu didelį jos poveikį ir neįsivaizduoju gyvenimo be muzikos. Nenorėčiau išskirti vieno kompozitoriaus ar stiliaus, kurio klausau. Tai priklauso nuo savijautos, emocijos ir noro. Bet labiau man patinka rami muzika. Man labai patinka Paulo Davido Hewsono mintis: „Muzika gali pakeisti pasaulį, kadangi ji gali pakeisti žmones.“

Arūnė Adžiašvili-Jakubauskienė,VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Mane visuomet domino muzika ir medicina, o šiose studijose sujungiami abu dalykai. Tu gali padėti žmogui pasitelkdamas muziką ir tai mane labai žavi. Džiaugiuosi savo kursu, nes visos merginos, kurios studijuoja, yra labai motyvuotos, žino, ko čia atėjo ir ko nori iš šios specialybės. Suprantu, kad svarbiausia – kiek noro turėsi gilintis, tobulėti ir kiek būsi suinteresuota populiarinti muzikos terapiją, skleisti žinias apie jos teikiamą naudą žmonėms.

Zita Abramavičiūtė-Mučinienė. VU MF muzikos terapijos magistratūros I kurso studentė:

Kiekvieno žmogaus gyvenime muzika gali atlikti skirtingą vaidmenį. Daugiau ar mažiau ji yra visiems svarbi ir reikšminga, nes visa mūsų egzistencija yra pagrįsta muzika. Mūsų širdys plaka tam tikru ritmu, prieš išmokdamas kalbėti kūdikis bendrauja muzikiniais garsais, tam tikromis intonacijomis ir pan. Muzika nėra tabletė – neįmanoma nustatyti visa apimančio konkrečios muzikos poveikio. Kiekvienas į muziką reaguojame individualiai, priklausomai nuo savo asmeninės muzikinės biografijos, savo gyvenimo istorijos ir pan. Vienas kūrinys skirtingiems žmonėmis gali paskatinti skirtingus pojūčius, jausmus ir pan. Taip, muzika gali teigiamai veikti mūsų sveikatą arba gali turėti neigiamą poveikį. Muzikos terapijos metu šį procesą kontroliuoja muzikos terapeutas, turintis pakankamai kompetencijų, būtinų šiems dalykams numatyti ir įvertinti.

Vilniaus universitetas
MUZIKOS TERAPIJOS DIENA VILNIAUS UNIVERSITETAS MUZIKOS TERAPIJA VILMANTĖ ALEKSIENĖ muzikos terapeutai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vilniuje ir Kaune artimiausius dvejus metus pensijas į namus pristatys bendrovė „Lietuvos paštas“, kuri laimėjo „Sodros“ skelbtą viešųjų pirkimų konkursą. Sutartis su „Lietuvos paštu“ bus sudaryta artimiausiu metu. Vilniuje ir Kaune šių metų pradžioje nutraukus sutartį su pensijas į namus pristatančia bendrove, šiuo metu laikinai pensijas į namus pristato „Lietuvos paštas“. Vilniuje į namus iš viso pristatoma apie 28 tūkst. išmokų, o Kaune – 25 tūkst. Vien...
Lietuvoje
2019 metų gegužės pabaigoje Lietuvos internetiniuose portaluose šmėžavo nuskandinto šunelio nuotrauka. Aiškėjant istorijos detalėms, straipsnių komentaruose buvo aršiai aptarinėjama, kokių bausmių nusipelnė penkių šuniukų šeimininkas ir juos nuskandinęs vyras.  Gegužės 27 dieną Šilalės seniūnė sulaukė skambučio iš miesto gyventojos Ievos Urbonaitės, kuri pranešė, kad tvenkinyje plūduriuoja negyvas šuniukas. Atvykusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ištraukė...
Įvykiai
Lapkričio 22-23 dienomis keturių didžiųjų miestų prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ tradiciškai vyks populiariausia Lietuvoje didžiųjų nuolaidų akcija „Jamam“. Lankytojai galės rinktis prekes ir paslaugas su specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis iki 50 proc. iš maždaug 700 parduotuvių ir paslaugų vietų. „Dešimtus metus iš eilės skaičiuojanti didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“ yra ypač vertinama ir sulaukia didelio susidomėjimo – a...
Įvykiai
Trečiadienio vakarą aštuoniolikoje Lietuvos miestų ir rajonų purpurine spalva nusidažė net dvidešimt pastatų. Vilniuje purpurine spalva aštuonias dienas švies Žvėryno tiltas. Nuo 2011-ųjų likus kelioms dienoms iki lapkričio 17-osios – Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos – šia spalva apšviečiami įvairūs pasaulio pastatai daugiau nei 60 šalių. Anot neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovės Astos Speičytės Radzevičienės, purpurinė spalv...
Foto ir video
Vakar ankstų rytą, Lietuvos Policija kartu su Ispanijos Karalystės Nacionaline policija, glaudžiai bendradarbiaujant su Europolu ir Eurojustu, suderintu laiku Lietuvoje ir Ispanijoje pradėjo vykdyti nusikalstamos grupuotės narių, veikusių prekybos žmonėmis ir pelnymusi iš kito asmens prostitucijos tarptautiniu mastu, sulaikymo operacijas. 2018 metų pirmoje pusėje policijos pareigūnai, analizuodami gaunamą informaciją bei tam tikrus įvykius, identifikavo, k...
Būstas
Seimui pristatytos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-4078), kuriomis siūloma sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Dar iki projekto pateikimo jo iniciatoriai įregistravo pasiūlymą neapmokestinamąjį dydį sumažinti ne iki 100 tūkst., bet iki 150 tūkst. eurų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 me...
Įvairios
Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai. Tokias tendencijas pastebi sukauptus NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per sausio-spalio mėnesius visoje Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai per...
Kultūra
„Šiltas, paveikus, itin muzikalus“, – taip, pernai Andriaus Kaniavos režisuotą spektaklį, po premjeros gyrė vaikų rašytojo Jono Avyžiaus našlė Irena Avižienė. 2018 m. sukako lygiai 50 metų, kai buvo išleista Jono Avyžiaus apysaka „Aštuonetas iš Trepsės namų“, o Andrius Kaniava praėjusiais metais įgyvendino savo seną svajonę – pastatytė miuziklą vaikams. Po pirmųjų pasirodymų ir gastrolių tapo aišku – vaikai pamėgo miuziklo personažus, o tėvams buvo įdomu p...
Sveikata
Prie pasaulinės „Movember“ iniciatyvos prisijungė transporto dalijimosi bendrovė „CityBee“. Jos klientai visą lapkričio mėnesį galės nemokamai pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Be to, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vyrų fizinę ir psichologinę sveikatą, 500 įmonės automobilių buvo „užauginti“ ūsai. Pasak „CityBee“ bendrovės vadovo Luko Ylos, apie kovą su onkologinėmis ligomis būtina kalbėti visiems ir vis garsiau, nes tik taip įmanoma padidinti prev...