Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų įpročiai laukiant žalio šviesoforo signalo

Kas penktas vairuotojas Kaune, laukdamas žalio šviesoforo signalo, mėgaujasi kava ar kitu gėrimu arba užkandžiais. Tuo tarpu Vilniuje bemaž tiek pat vairuotojų, sustoję prie sankryžų, ima naršyti telefone. Tapšnoti išmaniuosius mėgsta ir klaipėdiečiai, tačiau pastarieji už vairo rečiausiai užsiima pašalinėmis veiklomis.

Tokius didmiesčių vairuotojų skirtumus atskleidė draudimo bendrovės BTA inicijuotas tyrimas, prie sankryžų stebint daugiau nei 1200 vairuotojų elgseną rytinio ir vakarinio piko metu.

Nedrausmingiausios vairuotojos – kaunietės

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, elgsenos stebėjimo eksperimentas atskleidė, jog vairuotojų elgesio skirtumai ryškūs ne tik tarp miestų, bet ir tarp lyčių. Nedrausmingumo rodikliais ryškiai išsiskiria Kaunas, mat čia vairuotojai, o ypač moterys, tiek rytinio, tiek vakarinio piko metu yra mažiausiai susikoncentravusios į kelią.

„Iš tyrimo matome, kad pavojingiausia vairuoti Kaune vakarinio piko metu, nes tuo metu čia bendras drausmingų vairuotojų skaičius tesiekia 11 proc. Tuo tarpu vakarais Vilniuje pastebėta 49 proc., o Klaipėdoje net 64 proc. vairuotojų neužsiima pašaline veikla. Nedrausmingiausios vairuotojos ir rytais, ir vakarais iš visų stebėtų yra kaunietės: iš viso Kaune užfiksuota vos 16 proc. drausmingų moterų ir tik 28 proc. į kelią susikoncentravusių vyrų“, – tyrimo rezultatus komentuoja A. Žiukelis.

Veiklos, kurios atitraukia vairuotų dėmesį, skirtinguose miestuose taip pat skiriasi. Kol vieni už vairo mėgina pasistiprinti, kiti niekaip negali atsitraukti nuo informacijos srautų.

„Didžioji dalis nedrausmingų vairuotojų Kaune eksperimento metu užkandžiavo arba gėrė kavą, tuo tarpu Vilniuje ir Klaipėdoje – naršė mobiliuosiuose. Įdomu tai, kad kauniečiams už vairo dažniau nei kitų didmiesčių gyventojams kyla noras pasigražinti. Šiaip jau tas faktas, kad vos kas antras vairuotojas sostinėje sustojęs prie sankryžos žiūri į kelią yra skandalingas. Atidumas, dėmesio koncentracija ir reakcija į besikeičiančias aplinkybes – esminė saugaus eismo sąlyga, o Vilniaus ir Kauno vairuotojai, panašu, situaciją vertina pernelyg atlaidžiai ir neįvertina rytinio bei vakarinio piko rizikų“, – komentuoja specialistas. 

Vyrai – užkandžiauja, moterys – naršo

Pasak A. Žiukelio, tyrimas atskleidė, kad moterys visuose miestuose dažniau nei vyrai naršo telefone, kalba be laisvų rankų įrangos ir beveik 3 kartus dažniau žiūri į veidrodį, gražinasi. Vyrai – dažniau nei moterys užkandžiauja prie vairo ir yra labiau išsiblaškę vakarais.

„Vakarinio piko metu pastebėta, kad vairuotojų budrumas sumažėja: Vilniuje ir Kaune padaugėja naršančiųjų telefone, be laisvų rankų įrangos kalbančiųjų skaičius, Kaune 13 procentinių punktų, nuo 10 iki 23 proc., padidėja besigražinančiųjų skaičius“, – sako A. Žiukelis.

Eksperimentas parodė, kad bendri drausmės prie vairo rodiklių vidurkiai rytais ir vakarais yra apylygiai, skiriasi tik tai, ką vairuotojai veikia nežiūrėdami į kelią.

Spūstis padidiname patys?

Pasak A. Žiukelio, tai, kad bet kokia pašalinė veikla prie vairo gali turėti skaudžių pasekmių, daugelis, deja, supranta tik teoriškai. Ir tik retas susimąsto, kad papildomi užsiėmimai ir yra viena iš spūsčių priežasčių.

„Stovint spūstyje noras užsiimti pašaline veikla daugeliui išauga, kyla mintis kažkam paskambinti, pažiūrėti, kas įvyko feisbuke. Tačiau toks dėmesio nukreipimas ir „miegojimas“ kelyje, yra viena iš priežasčių, kodėl turime tokias dideles spūstis. Pagalvokite: keli vairuotojai, laiku nepajudėję iš vietos ir „pramiegoję“ bent po pusę šviesoforo ciklo, kurio metu galima pervažiuoti sankryžą, sukuria už savęs dar didesnę spūstį. Tokiomis aplinkybėmis kaip tik būtina būti maksimaliai budriam, stebėti situaciją, pajudėti laiku. Jei automobilis stovi, tai nereiškia, kad tuo metu galima skrajoti padebesiais ar tvarkyti darbinius reikalus“, – įsitikinęs BTA specialistas.

Dar vienas prieštaringai vertinamas dėmesį blaškantis vairuotojų veiksmas – kalbėjimas telefonu.

„Nors KET numato, kad galima kalbėti telefonu naudojantis laisvų rankų įranga, bet esu įsitikinęs, jog tai vis tik nėra gerai. Juk kai dalyvaujame pokalbyje, mes iš dalies nedalyvaujame eisme, o vairavimas tampa antraeiliu dalyku. Be to, kalbėdami telefonu galime sužinoti svarbių ar netikėtų naujienų, emocingai reaguoti. Ir tuomet kyla klausimas, ar įmanoma išsiblaškius ir mintimis esant jau kitur, saugiai vairuoti? Deja, bet manau, kad ne“, – sako A. Žiukelis.

Anot jo, vairuojant valgymas ar gėrimas taip pat kelia pavojų, kad apsipilsite ar nutiks kita nelaimė, dėl ko taip pat kurį laiką negalėsite skirti tinkamo dėmesio vairavimui.

„Prisiminkite, kad vairuodami jūs dirbate, todėl tikrai neturėtumėte atsiliepti į telefono skambučius, naršyti telefone. Ir šis pagrindinis jūsų darbas kartais iš tiesų yra gyvybės ir mirties klausimas“, – įsitikinęs specialistas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai sankryžose užfiksuoti 905 eismo įvykiai – 5 proc. daugiau nei 2016 m.

VILNIAUS VAIRUOTOJAI KAUNO VAIRUOTOJAI KLAIPĖDOS VAIRUOTOJAI VAIRAVIMO ĮPROČIAI BTA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...