Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose išaugo keliautojų, vežančių ginklus

Lietuvos oro uostuose praėjusiais metais mažėjo melagingų pranešimų apie paliktus sprogmenis kaip ir keleivių, nepaisančių tvarkos skrydžio metu. Tačiau išaugo keliautojų, tarp asmeninių daiktų turinčių ginklų ir šaudmenų. Įtakos gali turėti tai, kad Lietuvoje daugėja gyventojų laikomų ginklų skaičius. Pasitaiko tokių keleivių, kurie bando šaudmenis parsiskraidinti kaip suvenyrus.

Nepaisant to, kad įsinešti ginklą į orlaivį yra griežtai draudžiama ir ginkluoti keleiviai į skrydį neįleidžiami, Lietuvos oro uostų darbuotojai 2018-aisiais ne sykį stabdė keliautojus, saugumo patikros metu bandžiusius įsinešti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, taip pat muliažinius bei žaislinius pistoletus. 2017-aisiais tokių keleivių buvo suskaičiuota 38, o pernai jų skaičius išaugo kone dvigubai. Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento vadovo Vido Kšano teigimu, prie to galėjo prisidėti ne vien augantis keliautojų skaičius.

„Kasmet šalyje daugėja asmenų, turinčių leidimus ginklams. Iš Lietuvos policijos esame gavę duomenų, kad pernai fiziniai asmenys turėjo 8 tūkst. daugiau šaunamųjų ginklų nei, pavyzdžiui, 2015-aisiais. Neretai nutinka, kad keliautojai tiesiog pamiršta išsiimti šaudmenis ar ginklus po apsilankymų šaudyklose. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šaudmenis arba gilzes bandoma parsivežti kaip suvenyrus“, – pasakoja V. Kšanas.

Bendrovės atstovas sako, kad visais atvejais, kai pas keleivius randama šaunamųjų ginklų ar šaudmenų, kviečiami policijos pareigūnai, kurie toliau gilinasi į situaciją. Jei asmuo neturi leidimo ginklui, jis pristatomas į policijos komisariatą, kur jam taikomos sankcijos. Turint leidimą, ieškoma kitų sprendimo būtų, tačiau jokiais atvejais ginklai ir šaudmenys į orlaivį nepatenka.

Kitose saugumo srityse Lietuvos oro uostai mato gerėjančias tendencijas. Viena jų – sumažėjęs melagingų skambučių dėl paliktų sprogmenų skaičius. Pernai buvo sulaukta dviejų tokių pranešimų. Abu kartus skambintojai grasino neva sprogmuo paliktas Vilniaus oro uoste. Siekiant užtikrinti keleivių saugumą, į tokius pranešimus reaguojama nedelsiant, meluojantys skambintojai netrukus išaiškinami ir sulaukia atpildo.

„2017 metais gavome 9 pranešimus apie turimus sprogmenis, taigi skaičius mažėja. Teisėsauga puikiai atlieka savo darbą ir melagingi pranešėjai yra išaiškinami nedelsiant. Jiems skiriamos griežtos bausmės - nuo piniginės baudos iki arešto, o kai kuriais atvejais ir laisvės atėmimo bausmė. Dažnu atveju, kuo padaryta turtinė žala yra didesnė, tuo griežtesnė bausmė laukia“, – sako aviacijos saugumo ekspertas V. Kšanas.

Lietuvos oro uostuose pernai mažėjo ir nesutinkančiųjų laikytis tvarkos orlaiviuose. Siautėjantys keleiviai atsisako vykdyti orlaivio įgulos nurodymus, triukšmauja ir kelia chaosą skrydžio metu, trikdydami kitų keliautojų ramybę. Orlaiviui nutūpus tokie keliautojai yra nedelsiant išvedami ir perduodami policijos pareigūnams.

„Jei 2017-aisiais tokių keleivių turėjome 65, tai pernai – tik 19. Prie pagerėjusios situacijos, neabejojame, prisideda griežtas draudimas orlaivyje vartoti savo atsineštą alkoholį. Taip pat padeda žiniasklaidoje pasirodanti informacija, kaip drausminami tokie keleiviai. Pastebime ir bendrą augantį keliautojų sąmoningumą“, – pasakoja V. Kšanas.

Iš viso Lietuvos oro uostuose 2018-aisiais buvo užfiksuotas 91 tvarkos pažeidimas, 2017-aisiais – 112. Visais atvejais užtikrinant oro uostų keliautojų saugumą pažeidėjai buvo nedelsiant sudrausminti, jiems skiriamos bausmės.

ORO UOSTAS KELEIVIAI BAGAŽAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...