Mitybos specialistė išvardijo priežastis, kodėl naudinga valgyti špinatus

Špinatai

Nauda – širdžiai, kaulams ir naujai gyvybei

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad špinatuose esantis vitaminas K širdis ir kaulus išlaiko tvirtus, o moterys, kurios ruošiasi pastoti, turėtų žinoti, kad šiose daržovėse yra gausu folio rūgšties – jos reikia formuojantis naujam DNR, susidarant bei bręstant naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams, vykstant kitiems augimo ir vystymosi procesams.

„Vitamino K špinatuose yra itin gausu. 100 gramų daržovių yra 604 procentų rekomenduojamos šio vitamino paros normos. Vitaminas K yra svarbus įvairiems biologiniams procesams, o didžiausią naudą suteikia širdies kraujagyslių sistemai, nes dali apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo kalkėjimo. Taip pat vitaminas K gerina kaulų struktūrą“, – sako V. Kurpienė.

Kartu su vitaminu K špinatuose yra ir kaulams svarbaus mineralo kalcio. Apskritai, žaliuose lapuose sukauptas ištisas mineralų kompleksas: geležies, magnio, fosforo, kalio, natrio, cinko, vario, seleno ir net 45 proc. rekomenduojamos mangano dienos normos. Ne ką mažiau ir vitamino C – šimte gramų špinatų yra 47 proc. rekomenduojamos dienos normos.

Dėl sveikatai palankaus mineralinių medžiagų derinio mitybos specialistai ir gydytojai rekomenduoja špinatus valgyti žmonėms, kuriuos kamuoja aukštas kraujospūdis. Mineralinės medžiagos gali sumažinti kraujo spaudimą ir atpalaiduoti kraujagyslių sieneles – sumažėja kraujotakos sistemos apkrova, organus lengviau pasiekia deguonis, dėl to pagerėja savijauta.

Mokslininkai yra įrodę, kad špinatuose esantis natūralus flavonoidas, antioksidantas kaempferolis teigiamai veikia širdies būklę, padeda organizmui kovoti su uždegimais ir išvengti diabeto.

„O antioksidantai liuteinas ir zeaksantinas – špinatų dovana jūsų akims. Kembridžo universiteto mokslininkė Helen M. Rasmussen ištyrė, kad špinatuose esančios medžiagos saugo akių sveikatą ir regėjimą – yra efektyvi kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) prevencijos priemonė“, – pabrėžia V. Kurpienė.

Špinatai

Svarbu tinkamai paruošti

Mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kuriems žmonėms daug špinatų valgyti nerekomenduojama. „Jeigu vartojate kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, varafiną, špinatų geriau vengti. Špinatai, kaip ir kiti produktai, kuriuose yra daug vitamino K, tirština kraują“, – dėsto V. Kurpienė.

„Jeigu gydytojai yra nustatę, kad jūsų organizme yra linkę formuotis inkstų akmenys, turėtumėte vengti produktų, kuriuose yra daug oksalatų. Nors su šia problema susiduria mažai gyventojų, tačiau būtent jie špinatais turėtų mėgautis rečiau“, – sako mitybos specialistė.

Geležį iš špinatų organizmas geriau pasisavins, jei juos lengvai pagarinsite ar naudosite karštuose patiekaluose. Nuo karščio suyra didelė dalis oksalo rūgščių, kurios trikdo šių mineralų pasisavinimą. Taigi jei labiau reikia vitamino C – rinkitės šviežius, dėkite į salotas, o jei reikia daugiau geležies pasikrauti – dėkite špinatus į sriubą ar kiaušinienę.

V. Kurpienė taip pat pažymi, kad daugiausia naudingųjų medžiagų špinatuose išlieka tada, kai daržovės yra tinkamai laikomos ir paruošiamos. „Špinatus geriausia plauti ne grynu vandeniu, o su vandenyje ištirpinta soda. Geriausia juos ne virti vandenyje, o tik trumpai patroškinti. Arba virti garuose – tada vitamino C prarandama mažiausiai“, – pataria specialistė.

Špinatai Vaida Kurpienė Mityba Sveikata Patiekalai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...