Lietuvos oro uostai jungiasi prie aplinkosaugos programos

Vilniaus oro uostas

Kauno ir Palangos oro vartai jungiasi prie tarptautinės oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programos „Airport Carbon Accreditation“, o Vilniaus oro uostas oficialiai pakviestas žengti jau į antrąjį programos etapą. Dalyvaudami šioje programoje trys mūsų šalies oro uostai apskaičiuoja metinį išmetamų ŠESD kiekį, išreikštą anglies dioksido ekvivalentais (CO2e), vadinamąjį anglies pėdsaką, ir ieško priemonių, kaip maksimaliai sumažinti į aplinką paskleidžiamų emisijų kiekį bei tarptautiniu mastu prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Prie pirmojo „Airport Carbon Accreditation“ programos lygio prisijungę Kauno ir Palangos oro uostai nuo šiol įsipareigoja kasmet apskaičiuoti su jų veikla susijusį anglies pėdsaką. Savo ruožtu sostinės oro uostas šiuos veiksmus atlieka nuo 2016 m., o iki 2021 m. yra numatęs sumažinti vienam keleiviui tenkantį CO2e kiekį 35 proc., lyginant su 2017 m. laikotarpiu.

„Prisijungdami prie „Airport Carbon Accreditation“ programos antrojo lygio, sostinės oro vartai nuo šiol konkrečiais būdais sieks valdyti ir mažinti paliekamą anglies pėdsaką. Tam, kad gautume šią akreditaciją, mūsų komanda parengė valdymo planą, kurį sudaro trys pagrindinės dalys“, – komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.

Anot įmonės vadovo, Vilniaus oro uostas ir toliau turės atlikti CO2e emisijų ir sunaudojamos energijos matavimus bei užtikrinti, kad šie duomenys būtų surenkami reguliariai ir tiksliai. Dar vienas įmonės aplinkosauginis įsipareigojimas – tiesiogiai rūpintis CO2e emisijos mažinimu. To pasiekti artimiausiu metu Lietuvos oro uostų komanda ketina Vilniaus oro uoste diegdama pastatų valdymo sistemą, leisiančią kontroliuoti energijos suvartojimą pagal poreikį ir tęsdama pastatų apšvietimo sistemų atnaujinimo darbus. Atnaujintas Vilniaus oro uosto automobilių parkas, taršius automobilius pakeitus mažiau taršiais, taip pat prisidės siekiant sumažinti CO2e emisijas.

„Galiausiai skatinsime kiekvieno mūsų darbuotojo įsitraukimą. Esame numatę sukurti vidinį puslapį darbuotojams, kuriame bus kalbama apie efektyvų energijos vartojimą ir būdus mažinti ŠESD išmetimus tiek įmonėje, tiek kasdienėje veikloje. Nuolatinės kelionės lėktuvais ir oro uostų plėtra yra neatsiejama sparčiai besikeičiančio ir globalaus pasaulio dalis, tačiau šalia to atrandame būdų, kaip dirbti aplinkos apsaugos srityje, įmonės sėkmingas dalyvavimas minimoje programoje tai patvirtina“, – teigia M. Gelžinis.

Sostinės oro vartai šiuo metu turi dvi „Airport Carbon Accreditation“ akreditacijas iš keturių galimų. Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos strategijoje numatyta, kad 2021 m. ir Kauno bei Palangos oro uostai sieks gauti antrojo programos lygio akreditaciją, o Vilniaus oro uostas – pereiti į trečiąjį lygį. Jame ŠESD emisijų valdymas ar mažinimas aprėps ir visas suinteresuotas oro uoste veikiančias šalis bei tokias atliekamas operacijas kaip orlaivių kilimo ir tūpimo ciklas, variklių bandymai, pagalbinių jėgainių veikimas, keleivių antžeminis transportavimas į oro uostą ir pan.

Vilniaus oro uostas šiuo metu yra vienintelis Baltijos šalyse, dalyvaujantis programos antrame lygyje. Rygos oro uostas yra gavęs pirmojo lygio akreditaciją, Talino oro uostas šiuo metu programoje nedalyvauja. Iš viso „Airport Carbon Accreditation“ programoje dalyvauja 246 oro uostai visame pasaulyje, iš jų – 136 Europos oro uostai.

Dalyvavimą ŠESD mažinimo programoje trys šalies oro vartai laiko prioritetiniu aplinkosauginiu uždaviniu. Tačiau Aplinkosaugos strategijoje yra ir daugiau žingsnių, kuriuos įgyvendina Lietuvos oro uostai. Tarp jų kaip ypač svarbūs įvardijami triukšmo mažinimas, gamtinių išteklių išsaugojimas, laukinės gamtos ir bioįvairovės išsaugojimas, atliekų valdymas, atsinaujinančios energijos plėtra ir kiti aplinkosauginiai klausimai.

Oro uostas Aplinkosauga Gamtos apsauga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kiekvienais metais rugsėjo 22-ąją dieną Europos Sąjungoje ir pasaulyje minima „Diena be automobilio“. Atsiliepdamos į Susisiekimo ministerijos kvietimą, nemažai šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais. „Dėmesys tvariam transportui kasmet vis didėja. Miestų savivaldybės deda dideles pastangas atnaujinti viešojo transporto parkus, plečiama infrastruktūra dvir...
Kultūra
Birželio pradžioje patalpų Vilniaus spaudos rūmuose duris užvėręs rekonstrukcijai Keistuolių teatras pradeda jau 32-ąjį sezoną. Šie metai trisdešimtąjį jubiliejų mininčiam teatrui – kupini kelionių po visą Lietuvą: kol namų salėje pluša darbininkai, kūrybinė Keistuolių komanda su savo spektakliais aplankys per 13 skirtingų miestų, o rudens pabaigoje trumpam sugrįžę į gimtąsias patalpas pristatys dvi premjeras vaikams ir jaunimui. 30-uosius veiklos metus šv...
Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Pasižvalgyti ir susipažinti kaip organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, pasidaryti asmenukę šalia lokomotyvo, pasivėžinti rankine drezina, pamatyti 40 tonų galios kraną ir sužinoti kaip formuojami krovininių vagonų sąstatai – visa tai ir dar daugiau galėsite rugsėjo 13-21 dienomis. AB „Lietuvos geležinkeliai" kviečia į 9 dienų ekskursijų ir renginių ciklą, leisiantį artimiau susipažinti su Lietuvos geležinkeliais, dar nematytomis industr...
Įvairios
Atvykus į oro uostą ne vienam keliautojui sukirba klausimas – kaip kuo greičiau ir be vargo praeiti keleivių saugumo patikrą? Aviacijos ekspertai teigia, kad ji tetruks vos kelias minutes, jei kai kuriuos darbus padarysite dar būdami namuose ir prisiminsite, kokių daiktų į bagažą dėti negalima. Skysčius geriau susipakuoti dar namuose Oro uoste prieš aviacijos saugumo patikrą keleivių prašoma pateikti kai kuriuos iš savo vežamų asmeninių daiktų, pavyzdžiui,...
Įvairios
Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova. „Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir...
Sportas
Lietuvos rinktinės žygis FIBA pasaulio taurėje baigsis jau po antrojo etapo – tai paaiškėjo po to, kai Dainiaus Adomaičio auklėtiniai L grupės rungtynėse 78:75 (14:26, 26:24, 14:15, 21:13) nusileido Prancūzijos komandai ir prarado net ir teorinius šansus žengti į tolimesnį etapą. Tuo tarpu kelialapius į ketvirtfinalį užsitikrino Prancūzijos ir Australijos komandos, kurios, likus vienerioms grupės rungtynėms, Lietuvos komandą lenkia dviem pergalėmis. Po pir...
Sportas
Lietuvos krepšininkai (2-1) FIBA pasaulio taurės turnyro H grupės mače su australais (3-0) ilgai vijosi varžovus, ketvirtame kėlinyje jau turėjo iniciatyvą savo rankose, tačiau nesėkmingai sužaidė dvikovos pabaigą ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą 82:87 (19:27, 22:25, 19:16, 22:19). Toks rezultatas reiškia, jog lietuviai H grupėje liko antroje vietoje ir kito etapo varžybas pradės be įskaitinės pergalės. L grupės kovose lietuvių lauks Prancūzijos ir D...
Įvairios
Tragiškas vilniečio jaunuolio likimo posūkis Kipre – kaklo lūžis, paralyžius, nesėkminga operacija, skausminga asmeninio gyvenimo drama „Nelaimė man atsitiko Kipre, kur atvažiavau padirbėti, – pasakoja vilnietis Liusjenas Aukštuolis. – Lietuvoje buvo pats 2008-ųjų krizės įkarštis, darbų statybose nebuvo. O aš jau buvau vedęs, turėjau išlaikyti šeimą, skambinau visur, ieškodamas nors kokio darbo. Tuo metu man paskambino pusbrolis iš Kipro, papasakojo kaip t...