Lietuvos oro uostai jungiasi prie aplinkosaugos programos

Vilniaus oro uostas

Kauno ir Palangos oro vartai jungiasi prie tarptautinės oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programos „Airport Carbon Accreditation“, o Vilniaus oro uostas oficialiai pakviestas žengti jau į antrąjį programos etapą. Dalyvaudami šioje programoje trys mūsų šalies oro uostai apskaičiuoja metinį išmetamų ŠESD kiekį, išreikštą anglies dioksido ekvivalentais (CO2e), vadinamąjį anglies pėdsaką, ir ieško priemonių, kaip maksimaliai sumažinti į aplinką paskleidžiamų emisijų kiekį bei tarptautiniu mastu prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Prie pirmojo „Airport Carbon Accreditation“ programos lygio prisijungę Kauno ir Palangos oro uostai nuo šiol įsipareigoja kasmet apskaičiuoti su jų veikla susijusį anglies pėdsaką. Savo ruožtu sostinės oro uostas šiuos veiksmus atlieka nuo 2016 m., o iki 2021 m. yra numatęs sumažinti vienam keleiviui tenkantį CO2e kiekį 35 proc., lyginant su 2017 m. laikotarpiu.

„Prisijungdami prie „Airport Carbon Accreditation“ programos antrojo lygio, sostinės oro vartai nuo šiol konkrečiais būdais sieks valdyti ir mažinti paliekamą anglies pėdsaką. Tam, kad gautume šią akreditaciją, mūsų komanda parengė valdymo planą, kurį sudaro trys pagrindinės dalys“, – komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.

Anot įmonės vadovo, Vilniaus oro uostas ir toliau turės atlikti CO2e emisijų ir sunaudojamos energijos matavimus bei užtikrinti, kad šie duomenys būtų surenkami reguliariai ir tiksliai. Dar vienas įmonės aplinkosauginis įsipareigojimas – tiesiogiai rūpintis CO2e emisijos mažinimu. To pasiekti artimiausiu metu Lietuvos oro uostų komanda ketina Vilniaus oro uoste diegdama pastatų valdymo sistemą, leisiančią kontroliuoti energijos suvartojimą pagal poreikį ir tęsdama pastatų apšvietimo sistemų atnaujinimo darbus. Atnaujintas Vilniaus oro uosto automobilių parkas, taršius automobilius pakeitus mažiau taršiais, taip pat prisidės siekiant sumažinti CO2e emisijas.

„Galiausiai skatinsime kiekvieno mūsų darbuotojo įsitraukimą. Esame numatę sukurti vidinį puslapį darbuotojams, kuriame bus kalbama apie efektyvų energijos vartojimą ir būdus mažinti ŠESD išmetimus tiek įmonėje, tiek kasdienėje veikloje. Nuolatinės kelionės lėktuvais ir oro uostų plėtra yra neatsiejama sparčiai besikeičiančio ir globalaus pasaulio dalis, tačiau šalia to atrandame būdų, kaip dirbti aplinkos apsaugos srityje, įmonės sėkmingas dalyvavimas minimoje programoje tai patvirtina“, – teigia M. Gelžinis.

Sostinės oro vartai šiuo metu turi dvi „Airport Carbon Accreditation“ akreditacijas iš keturių galimų. Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos strategijoje numatyta, kad 2021 m. ir Kauno bei Palangos oro uostai sieks gauti antrojo programos lygio akreditaciją, o Vilniaus oro uostas – pereiti į trečiąjį lygį. Jame ŠESD emisijų valdymas ar mažinimas aprėps ir visas suinteresuotas oro uoste veikiančias šalis bei tokias atliekamas operacijas kaip orlaivių kilimo ir tūpimo ciklas, variklių bandymai, pagalbinių jėgainių veikimas, keleivių antžeminis transportavimas į oro uostą ir pan.

Vilniaus oro uostas šiuo metu yra vienintelis Baltijos šalyse, dalyvaujantis programos antrame lygyje. Rygos oro uostas yra gavęs pirmojo lygio akreditaciją, Talino oro uostas šiuo metu programoje nedalyvauja. Iš viso „Airport Carbon Accreditation“ programoje dalyvauja 246 oro uostai visame pasaulyje, iš jų – 136 Europos oro uostai.

Dalyvavimą ŠESD mažinimo programoje trys šalies oro vartai laiko prioritetiniu aplinkosauginiu uždaviniu. Tačiau Aplinkosaugos strategijoje yra ir daugiau žingsnių, kuriuos įgyvendina Lietuvos oro uostai. Tarp jų kaip ypač svarbūs įvardijami triukšmo mažinimas, gamtinių išteklių išsaugojimas, laukinės gamtos ir bioįvairovės išsaugojimas, atliekų valdymas, atsinaujinančios energijos plėtra ir kiti aplinkosauginiai klausimai.

Oro uostas Aplinkosauga Gamtos apsauga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Žiūrint į Audriaus Bružo jaunystės fotografijas jį sunku atpažinti. Ilgus, pečius siekiančius plaukus nešiojęs jaunuolis toli gražu neprimena visiems gerai žinomo aktoriaus. Tačiau gana anksti plikti pradėjęs vyras šią vasarą turėjo progą prisiminti, koks jausmas turėti plaukus: naujoje režisieriaus Tado Vidmanto komedijoje „Pats sau milijonierius“ pagrindinį Donato vaidmenį atlikęs Audrius Bružas pasipuošė vešliu kaštoninių plaukų peruku ir savo išvaizda...
Interviu
Jau liepos 17 d. Saulius Petreikis kartu su grupe debiutuos koncertų cikle „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ Kaune, o liepos 21 d. multiinstrumentalisto atliekamą muziką bus galima išgirsti Kairėnų vasaros festivalyje Vilniuje, kur jis pasirodys kartu su įspūdingu „World Orchestra“ projektu. Belaukiant koncertų pasikalbėjome su Sauliumi apie jo turiningą vasarą, netradicinį projektą „World Orchestra“ ir koks yra jam ypatingas klausytojas. Papasakoki, kuo ši...
Įvykiai
Išmanusis telefonas daugeliui tapo neatsiejamu kasdienio gyvenimo atributu: jis pasitarnauja mūsų darbui, poilsiui ir pomėgiams. Kita vertus, jam sugedus ar sudužus, dauguma patiriame didžiulį stresą – atskleidė „Huawei“ kompanijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Tyrimas padėjo išgryninti prioritetus „Huawei“ kompanijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausiai – beveik 68 proc. respondentų ypač susikrimstų, jei sudaužytų savo įrenginio ekraną. A...
Įvykiai
Šiandien, liepos 12 d., Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Respublikos Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgijo visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai. Savo inauguracinėje kalboje G. Nausėda pabrėžė, kad Prezidento priesaikos žodžiai yra jo asmeninis įsipareigojimas Tautai ir...
Laisvalaikis
Pėsčiųjų žygiai populiarėja visame pasaulyje, ne išimtis – ir Lietuva, kurioje sparčiai didėja žygiuojančiųjų bendruomenės. Tačiau šią vasarą populiarėja žygiavimas ir su augintiniais – vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį gamtoje su šunimis. „Neturite motyvacijos sportuoti? Įsigykite šunį“, – sako žymus dainininkas Vaidas Baumila, šią vasarą atradęs žygius gamtoje su savo anglų kokerspaniele Bite. Norintiems pradėti žygiuoti su keturkojais, speci...
Lietuvoje
Liepos 13 dieną vykstant jau devynioliktam bardų festivaliui “Akacijų alėja” Kulautuva tradiciškai sulauks daugybės miesto svečių. Norint išvengti kamščių ir problemų parkuojant automobilius tą dieną bus padidintas autobusų, kursuojančių į miestelį, skaičius. Apie poreikį automobilį palikti namuose ir keliauti į Kulautuvą autobusu pasakoja vežėjai. “Prisiminiai iš vaikystės kai dar su tėvais važiuodavome į festivalį - puiki atmosfera, muzika ir oras. Bei i...
Įvykiai
Minint 86-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metines, Lietuvos aviacijos muziejaus filialas Lakūno S. Girėno muziejus Vytogaloje (Šilalės rajonas) liepos 19 d. kviečia į šventę „Priglauskime mažąją Lituaniką Vytogaloje“. Šventės metu visuomenei bus pristatytas dukart sumažintas legendinio lėktuvo modelis, kurį muziejui perduoda valstybės įmonė Lietuvos oro uostai. Anksčiau Vilniaus oro uosto išvykimo salę puošęs Vlado Kensgailos sukurtas 1:2...
Interviu
2019 m. liepos 9 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir liepos 10 d. 19 val. „Vaidilos“ teatre Vilniuje, žiūrovų prašymu, pasirodymus pakartos ansamblio „Suliko“ nariai iš Sakartvelo. Garsiojo Tbilisio valstybinio operos ir baleto teatro solistai: Tamaz Saginadze (tenoras), Sulkhan Gvelesiani (baritonas), Vano Galuashvili (bosas-baritonas), Levan Makaridze (bosas), Gocha Datusani (bosas) – yra dalis ansamblio „Suliko“, kurį sudaro pagrindiniai tea...
Įvairios
Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur... Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nu...