Emigrantai atranda naujus būdus investuoti į Lietuvos NT

Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir čia likusiųjų. Per 2018 metus emigrantai į Lietuvą pervedė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų. Nors tautiečiai sulig kiekvienais metais vis daugiau pinigų siunčia į gimtinę, tačiau vis labiau pastebima tendencija, kad tai ne tik parama čia likusiems giminaičiams bet ir investicijos į ateitį bei planus grįžti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai ieško galimybių, kaip įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ar kitaip įdarbinti pinigus.

Dažnas svarsto apie būsto paskolą, nors Lietuvos bankai dar šiais metais palengvino užsienyje gyvenantiems tautiečiams gauti būsto paskolas, tačiau bankai tokius skolininkus vertina kaip rizikingesnius ir tai atsispindi skolinimo sąlygose.

Ieško alternatyvų

Dėl sudėtingo bankų finansavimo tarp emigravusiųjų vis labiau populiarėja galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą per sutelktinio finansavimo platformas, kurios leidžia net ir nedidelėmis sumomis investuoti į nekilnojamojo turto projektus bei verslo paskolas, mat tai paprasčiau ir gali uždirbti daugiau.

NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja pasakoja, kad šiuo metu pastebi augantį emigrantų susidomėjimą investuoti į Lietuvos NT per sutelktinio skolinimosi platformas.

„Mūsų platformoje investuotojų bendruomenę sudaro jau daugiau nei 2200 ir iš jų vis ryškesnę dalį sudaro emigrantai, kurie dirba Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jie dažniausiai investuoja didesnėmis sumomis po 10-20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir smulkių investicijų po kelis šimtus, siekiant išskaidyti investicijas į skirtingus projektus“, – teigia V. Vanagė.

Pasak jos, emigrantus vilioja keli pagrindiniai aspektai: greitis, didesnė grąža nei iš būsto nuomos bei investicijų užtikrinimo priemonės - pirmine hipoteka investuotojams įkeičiamas nekilnojamasis turtas.

„Norintys investuoti per sutelktinio finansavimo platformas tai gali padaryti vos per kelias minutes internetu ir tikėtis vidutiniškai apie 9-12% metinių palūkanų. Taip pat investuotojams visuomet įkeičiamas nekilnojamasis turtas didesnis nei pati paskola verslui, tad jeigu nekilnojamojo turto vystytojas ar verslas negalėtų grąžinti investicijų, tuomet investuotojams įkeistas turtas yra parduodamas ir taip grąžinami pinigai”, – dėsto NT ekspertė.

Ką reikia žinoti?

Svarstantiems apie investavimą per sutelktinio finansavimo platformas svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: ar platforma yra licencijuota Lietuvos banko, koks yra paskolos ir turto vertės santykis (LTV), ar įkeičiamas turtas pirmine ar antrine hipoteka bei rizikos reitingą.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių yra LTV (loan-to-value) ar kitaip sakant paskolos ir turto vertės santykis. Kuo šis procentas mažesnis, tuo investicija yra saugesnė. Tad jeigu skolinama 70 tūkst. eurų, tai įkeičiamo turto vertė minimaliai turi būti 100 tūkst., kad būtų pasiektas 70% LTV. Tad jeigu įkeisto turto vertė dar didesnė nei paskola, LTV mažėja. „Profitus“ platformoje taikomas maksimalus 70% LTV “, – dėsto ekspertė.

Pasak V. Vanagės svarbu atkreipti dėmesį ir į tai ar įkeičiamas turtas yra pirmine hipoteka ar antrine, nes pirminė hipoteka garantuoja, kad investuotojai bus pirmi eilėje atgauti investicijas iš įkeisto turto. Tuo tarpu antrinės hipotekos atveju didėja tikimybė, kad neužteks įkeisto NT, nes pirmi eilėje bus kiti.

Viktorija Vanagė

Investavimo būdas naujas, tačiau jau pasiteisinęs

„Profitus“ įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad nors nuo veiklos pradžios nepraėjo metai, tačiau jau džiaugiasi sutelkę daugiau nei 4 mln. eurų bei investuotojams vidutiniškai uždirbę daugiau 10% vid. metinių palūkanų.

„Praėjo daugiau nei 10 mėnesiai per kuriuos sėkmingai finansavome 20 nekilnojamojo turto projektų, iš kurių jau 3 sėkmingai grąžinti ir uždirbo investuotojams net daugiau nei buvo planuota“, – pasakoja V. Vanagė.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,64% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per 2018 m. alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,6 mlrd. eurų. Tai sudaro daugiau nei 9% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu vertės Baltijos šalių regione.

NT Brokeris Trakuose

Emigrantas Investicija Būstas NT Nekilnojamasis turtas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kiekvienais metais rugsėjo 22-ąją dieną Europos Sąjungoje ir pasaulyje minima „Diena be automobilio“. Atsiliepdamos į Susisiekimo ministerijos kvietimą, nemažai šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais. „Dėmesys tvariam transportui kasmet vis didėja. Miestų savivaldybės deda dideles pastangas atnaujinti viešojo transporto parkus, plečiama infrastruktūra dvir...
Kultūra
Birželio pradžioje patalpų Vilniaus spaudos rūmuose duris užvėręs rekonstrukcijai Keistuolių teatras pradeda jau 32-ąjį sezoną. Šie metai trisdešimtąjį jubiliejų mininčiam teatrui – kupini kelionių po visą Lietuvą: kol namų salėje pluša darbininkai, kūrybinė Keistuolių komanda su savo spektakliais aplankys per 13 skirtingų miestų, o rudens pabaigoje trumpam sugrįžę į gimtąsias patalpas pristatys dvi premjeras vaikams ir jaunimui. 30-uosius veiklos metus šv...
Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Pasižvalgyti ir susipažinti kaip organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, pasidaryti asmenukę šalia lokomotyvo, pasivėžinti rankine drezina, pamatyti 40 tonų galios kraną ir sužinoti kaip formuojami krovininių vagonų sąstatai – visa tai ir dar daugiau galėsite rugsėjo 13-21 dienomis. AB „Lietuvos geležinkeliai" kviečia į 9 dienų ekskursijų ir renginių ciklą, leisiantį artimiau susipažinti su Lietuvos geležinkeliais, dar nematytomis industr...
Įvairios
Atvykus į oro uostą ne vienam keliautojui sukirba klausimas – kaip kuo greičiau ir be vargo praeiti keleivių saugumo patikrą? Aviacijos ekspertai teigia, kad ji tetruks vos kelias minutes, jei kai kuriuos darbus padarysite dar būdami namuose ir prisiminsite, kokių daiktų į bagažą dėti negalima. Skysčius geriau susipakuoti dar namuose Oro uoste prieš aviacijos saugumo patikrą keleivių prašoma pateikti kai kuriuos iš savo vežamų asmeninių daiktų, pavyzdžiui,...
Įvairios
Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova. „Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir...
Sportas
Lietuvos rinktinės žygis FIBA pasaulio taurėje baigsis jau po antrojo etapo – tai paaiškėjo po to, kai Dainiaus Adomaičio auklėtiniai L grupės rungtynėse 78:75 (14:26, 26:24, 14:15, 21:13) nusileido Prancūzijos komandai ir prarado net ir teorinius šansus žengti į tolimesnį etapą. Tuo tarpu kelialapius į ketvirtfinalį užsitikrino Prancūzijos ir Australijos komandos, kurios, likus vienerioms grupės rungtynėms, Lietuvos komandą lenkia dviem pergalėmis. Po pir...
Sportas
Lietuvos krepšininkai (2-1) FIBA pasaulio taurės turnyro H grupės mače su australais (3-0) ilgai vijosi varžovus, ketvirtame kėlinyje jau turėjo iniciatyvą savo rankose, tačiau nesėkmingai sužaidė dvikovos pabaigą ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą 82:87 (19:27, 22:25, 19:16, 22:19). Toks rezultatas reiškia, jog lietuviai H grupėje liko antroje vietoje ir kito etapo varžybas pradės be įskaitinės pergalės. L grupės kovose lietuvių lauks Prancūzijos ir D...
Įvairios
Tragiškas vilniečio jaunuolio likimo posūkis Kipre – kaklo lūžis, paralyžius, nesėkminga operacija, skausminga asmeninio gyvenimo drama „Nelaimė man atsitiko Kipre, kur atvažiavau padirbėti, – pasakoja vilnietis Liusjenas Aukštuolis. – Lietuvoje buvo pats 2008-ųjų krizės įkarštis, darbų statybose nebuvo. O aš jau buvau vedęs, turėjau išlaikyti šeimą, skambinau visur, ieškodamas nors kokio darbo. Tuo metu man paskambino pusbrolis iš Kipro, papasakojo kaip t...