Grėsmė kelyje – nematomi dviratininkai: ko reikia situacijai pakeisti?

Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos pareigūnai, saugaus eismo ekspertai, dviratininkų bendruomenės atstovai pripažįsta, kad tokios situacijos vis dar pasitaiko pernelyg dažnai.

Nematomo dviračio pavojų patyrė kas antras

Apklausa taip pat atskleidė, kad pusė šalies gyventojų važiuodami automobiliu ar kita transporto priemone tamsiuoju paros metu bent kartą yra patekę į situaciją, kai vos per plauką pavyko išvengti susidūrimo su prastai matomu dviratininku. Be to, apklausos dalyviai mano, kad tamsiuoju paros metu dviratininkai sukelia kone tiek pat pavojingų situacijų, kiek ir pėstieji.

„Kasmet su dviratininkų bendruomene, Lietuvos policija ir „IKI Velomaratonu“ įgyvendiname įvairias iniciatyvas, kurių pagrindinis tikslas – didesnis dviratininkų saugumas eisme. Šiemet atsigręžėme į opią saugumo problemą ir pradedame iniciatyvą „Įžiebk dviratį“. Viena svarbiausių saugaus eismo sąlygų – būti gerai matomu. Kad naktį be šviesų važiuojantis automobilis būtų didžiulė grėsmė eismo saugumui – abejonių nekyla niekam, tačiau keliauti dviračiu be privalomų atšvaitų ir žibintų daugeliui vis dar atrodo įprasta. Metas šį požiūrį keisti. Sieksime priminti, kokius šviesą atspindinčius elementus ir žibintus privalo turėti dviračių vairuotojai, kad kelyje būtų saugūs“, – teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Dovbyšas.

Pasak T. Dovbyšo, šių priemonių naudojimas gerokai sumažintų nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. Iniciatyvos organizatoriai taip pat sieks užtikrinti, kad eismo dalyviai būtinąsias taisykles suvoktų ne kaip įstatymų numatytą tvarką, o kaip jų sveikatą ir gyvybę saugančias priemones. Ruošiamasi atkreipti dėmesį į skirtingų saugumo elementų efektyvumą, pateikti praktinius patarimus, padėsiančius kelyje išvengti nelaimių, bei keisti pačių dviratininkų požiūrį į Kelių eismo taisykles.

Nelaimių neišvengta ir šiemet

Šiuo metu galiojančios Kelių eismo taisyklės numato, kad važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad šiemet dėl susidūrimo su automobiliu tamsiuoju paros metu žuvo jau du dviratininkai. Iš viso per pirmuosius šešis šių metų mėnesius užfiksuota 112 automobilių ir dviratininkų susidūrimų.

„Tamsiuoju paros metu važiavimo sąlygos visuomet yra sudėtingesnės nei dieną, o jei kai kurie eismo dalyviai tamsoje tampa visai nematomi, tai kelionė gali būti išties rizikinga – visų pirma tam eismo dalyviui, kuris yra sunkiai pastebimas. Į kelią be atšvaitų ir žibintų išvažiuojantys dviratininkai dažnai ir patys nesuvokia, kokį pavojų kelia ne tik sau, bet ir kitiems. Jie mano, kad kelias yra pakankamai gerai apšviestas, o atstumas iki kelionės tikslo nedidelis, todėl nieko blogo nenutiks. Tačiau praktika rodo ką kita. Dėl to būtina daryti viską, kas priklauso nuo paties eismo dalyvio, šiuo atveju – dviračio vairuotojo, kad kelyje jis galėtų jaustis saugiai. T. y. šviesą atspindinčių elementų, žibintų naudojimas yra privalomas“, – sako V. Grašys.

Saugumą aukoja ir dėl stiliaus

Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, kad važiuojant reikiamų atšvaitų ir žibintų neturinčiu dviračiu ne tik kyla pavojus, kad į jį atsitrenks kliūties nepastebėjęs automobilis, bet ir pats dviratininkas gerai nematydamas kelio gali įvažiuoti į duobę, atsitrenkti į bortelį ar kitą kliūtį.

„Dviratininkai iš tiesų dar neretai perka brangius dviračius, tačiau pagaili keliolikos ar keliasdešimties eurų tinkamiems žibintams ir atšvaitams. Kiti mano, kad atšvaitai ir žibintai nedera prie dviračio stiliaus, gadina jo estetinį vaizdą. Vis tik saugumas visuomet turėtų būti svarbiausias prioritetas. Be to, geras matomumas reikalingas ne tik minant važiuojamąja kelio dalimi, bet ir važinėjat dviračių takais, parkuose – juose gali pasitaikyti ne tik pėsčiųjų, bet ir gyventojų ant paspirtukų, vaikus vežimėliuose vežiojančių mamų. Susidūrimas su jais taip pat gali baigtis labai skaudžiai“, – sako V. Rimkus.

Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Justas Ingelevičius priduria, kad galimybių tinkamai paruošti dviratį važinėjimui šiandien yra užtektinai, todėl daugeliu atvejų nesirūpinimą savo matomumu lemia paprasčiausias neatsakingumas.

„Į gatves išvažiuoja vis daugiau dviratininkų, tačiau kai kurie dar nesuvokia, kad dviratis yra transporto priemonė, kuriai taip pat galioja kelių eismo taisyklės ir tam tikri reikalavimai. Jie sugalvoti ne šiaip sau, o tam, kad užtikrintų kuo didesnį visų eismo dalyvių saugumą. Dviratininkų švietimas, jų sąmoningumo ugdymas, o taip pat ir kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolė gali padėti šias problemas išspręsti. Taip pat svarbu vystyti saugią kelių infrastruktūrą. Deja, greitis ir pralaidumas dažnai vis dar vertinami labiau nei eismo sauga“, – įsitikinęs J. Ingelevičius.

Saugumą skatinančios iniciatyvos pasiteisina

„IKI Velomaratono“ sumanytojas, lenktynininkas Benediktas Vanagas pažymi, kad saugaus važiavimo dviračiu kultūra Lietuvoje auga, o prie to prisideda ir pastaraisiais metais nuosekliai vykdomos dėmesį į įvairius dviratininkų saugumo aspektus atkreipiančios akcijos. Dėl to pastangos atkreipti dėmesį į dviratininkų matomumą kelyje, jo manymu, taip pat yra labai reikalingos ir galinčios pakeisti situaciją į gerąją pusę.

„Tikrai pastebiu, kad saugumo situacija gerėja – vis daugiau dviratininkų išvažiuodami į kelią jau nepamiršta šalmo, dviratį per perėją persivaro nuo jo nulipę ir apskritai elgiasi atsakingiau. Automobilių vairuotojai taip pat tampa vis sąmoningesni – pernai iškeltas saugaus dviratininkų lenkimo klausimas, tikiu, paskatino dalį vairuotojų apvažiuojant dviratininkus rinktis didesnį atstumą. Todėl, manau, kad bendromis dviratininkų ir automobilių vairuotojų, policijos, saugaus eismo kultūrą skatinančio verslo pastangomis galime spręsti ir dviratininkų matomumo keliuose problemas“, – sako B. Vanagas.

Draudimo bendrovė ERGO jau 8 metus yra pagrindinė didžiausio Baltijos šalyse dviratininkams skirto renginio „IKI Velomaratonas“ rėmėja. Kasmet su partneriais draudimo bendrovė rengia įvairias socialines akcijas, skirtas dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumui skatinti, ugdyti saugaus eismo kultūrą, dviratininkų, automobilių vairuotojų bei pėsčiųjų tarpusavio supratimą ir pagarbą.

Lietuvos gyventojų apklausą, skirtą išsiaiškinti automobilių vairuotojų elgesį ir nuostatas dviratininkų atžvilgiu, ERGO užsakymu šių metų birželį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta daugiau nei tūkstantis gyventojų visoje Lietuvoje.

Dviratis Dviratininkas Eismas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Gamta
Žalingi šeimininko įpročiai atsiliepia ir augintiniams. Minint tarptautinę veterinarijos dieną, gydytojai veterinarai primena, kad šeimininkui rūkant neišvengiamai kenčia ir jo augintinis. „Užupio veterinarijos klinikos“ gydytojos veterinarės Ievos Kirchovaitės teigimu, augintiniams, gyvenantiems namuose, kur yra rūkoma, o patalpos yra dažnai prirūkytos, gali pasireikšti tokios ligos, kaip nosies navikai, plaučių vėžys, astma, bronchitas. Pasyvus rūkymas,...
Įvykiai
Vilniuje ir Kaune artimiausius dvejus metus pensijas į namus pristatys bendrovė „Lietuvos paštas“, kuri laimėjo „Sodros“ skelbtą viešųjų pirkimų konkursą. Sutartis su „Lietuvos paštu“ bus sudaryta artimiausiu metu. Vilniuje ir Kaune šių metų pradžioje nutraukus sutartį su pensijas į namus pristatančia bendrove, šiuo metu laikinai pensijas į namus pristato „Lietuvos paštas“. Vilniuje į namus iš viso pristatoma apie 28 tūkst. išmokų, o Kaune – 25 tūkst. Vien...
Lietuvoje
2019 metų gegužės pabaigoje Lietuvos internetiniuose portaluose šmėžavo nuskandinto šunelio nuotrauka. Aiškėjant istorijos detalėms, straipsnių komentaruose buvo aršiai aptarinėjama, kokių bausmių nusipelnė penkių šuniukų šeimininkas ir juos nuskandinęs vyras.  Gegužės 27 dieną Šilalės seniūnė sulaukė skambučio iš miesto gyventojos Ievos Urbonaitės, kuri pranešė, kad tvenkinyje plūduriuoja negyvas šuniukas. Atvykusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ištraukė...
Įvykiai
Lapkričio 22-23 dienomis keturių didžiųjų miestų prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ tradiciškai vyks populiariausia Lietuvoje didžiųjų nuolaidų akcija „Jamam“. Lankytojai galės rinktis prekes ir paslaugas su specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis iki 50 proc. iš maždaug 700 parduotuvių ir paslaugų vietų. „Dešimtus metus iš eilės skaičiuojanti didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“ yra ypač vertinama ir sulaukia didelio susidomėjimo – a...
Įvykiai
Trečiadienio vakarą aštuoniolikoje Lietuvos miestų ir rajonų purpurine spalva nusidažė net dvidešimt pastatų. Vilniuje purpurine spalva aštuonias dienas švies Žvėryno tiltas. Nuo 2011-ųjų likus kelioms dienoms iki lapkričio 17-osios – Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos – šia spalva apšviečiami įvairūs pasaulio pastatai daugiau nei 60 šalių. Anot neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovės Astos Speičytės Radzevičienės, purpurinė spalv...
Foto ir video
Vakar ankstų rytą, Lietuvos Policija kartu su Ispanijos Karalystės Nacionaline policija, glaudžiai bendradarbiaujant su Europolu ir Eurojustu, suderintu laiku Lietuvoje ir Ispanijoje pradėjo vykdyti nusikalstamos grupuotės narių, veikusių prekybos žmonėmis ir pelnymusi iš kito asmens prostitucijos tarptautiniu mastu, sulaikymo operacijas. 2018 metų pirmoje pusėje policijos pareigūnai, analizuodami gaunamą informaciją bei tam tikrus įvykius, identifikavo, k...
Būstas
Seimui pristatytos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-4078), kuriomis siūloma sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Dar iki projekto pateikimo jo iniciatoriai įregistravo pasiūlymą neapmokestinamąjį dydį sumažinti ne iki 100 tūkst., bet iki 150 tūkst. eurų. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 me...
Įvairios
Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai. Tokias tendencijas pastebi sukauptus NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per sausio-spalio mėnesius visoje Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai per...
Kultūra
„Šiltas, paveikus, itin muzikalus“, – taip, pernai Andriaus Kaniavos režisuotą spektaklį, po premjeros gyrė vaikų rašytojo Jono Avyžiaus našlė Irena Avižienė. 2018 m. sukako lygiai 50 metų, kai buvo išleista Jono Avyžiaus apysaka „Aštuonetas iš Trepsės namų“, o Andrius Kaniava praėjusiais metais įgyvendino savo seną svajonę – pastatytė miuziklą vaikams. Po pirmųjų pasirodymų ir gastrolių tapo aišku – vaikai pamėgo miuziklo personažus, o tėvams buvo įdomu p...