Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova.

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė.

Gali sugadinti ir atostogas

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime.

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova.

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą.

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė.

Aviakatastrofų bijoma be reikalo

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas.

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij.

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius.

Padėti gali ir technologijos

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos.

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova.

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Kreiptis į psichologus nedrįsta

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos.

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė.

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma.

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

skrydis lėktuvai skrydžio baimė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kiekvienais metais rugsėjo 22-ąją dieną Europos Sąjungoje ir pasaulyje minima „Diena be automobilio“. Atsiliepdamos į Susisiekimo ministerijos kvietimą, nemažai šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais. „Dėmesys tvariam transportui kasmet vis didėja. Miestų savivaldybės deda dideles pastangas atnaujinti viešojo transporto parkus, plečiama infrastruktūra dvir...
Kultūra
Birželio pradžioje patalpų Vilniaus spaudos rūmuose duris užvėręs rekonstrukcijai Keistuolių teatras pradeda jau 32-ąjį sezoną. Šie metai trisdešimtąjį jubiliejų mininčiam teatrui – kupini kelionių po visą Lietuvą: kol namų salėje pluša darbininkai, kūrybinė Keistuolių komanda su savo spektakliais aplankys per 13 skirtingų miestų, o rudens pabaigoje trumpam sugrįžę į gimtąsias patalpas pristatys dvi premjeras vaikams ir jaunimui. 30-uosius veiklos metus šv...
Įvairios
Siekiant pagerinti eismo saugą, magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda planuojama įrengti 49 naujas greičio valdymo ir įspėjimo sistemas. Svarbi jų dalis – elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, galintys riboti leistiną greitį pagal susidariusią situaciją. „Pažangus eismo valdymo būdas ypatingai svarbus tokioje intensyvaus eismo magistralėje kaip Vilnius–Kaunas. Kintamos informacijos kelio ženklai papildomai ribos leistiną greitį esant rizikin...
Įvykiai
Pasižvalgyti ir susipažinti kaip organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, pasidaryti asmenukę šalia lokomotyvo, pasivėžinti rankine drezina, pamatyti 40 tonų galios kraną ir sužinoti kaip formuojami krovininių vagonų sąstatai – visa tai ir dar daugiau galėsite rugsėjo 13-21 dienomis. AB „Lietuvos geležinkeliai" kviečia į 9 dienų ekskursijų ir renginių ciklą, leisiantį artimiau susipažinti su Lietuvos geležinkeliais, dar nematytomis industr...
Įvairios
Atvykus į oro uostą ne vienam keliautojui sukirba klausimas – kaip kuo greičiau ir be vargo praeiti keleivių saugumo patikrą? Aviacijos ekspertai teigia, kad ji tetruks vos kelias minutes, jei kai kuriuos darbus padarysite dar būdami namuose ir prisiminsite, kokių daiktų į bagažą dėti negalima. Skysčius geriau susipakuoti dar namuose Oro uoste prieš aviacijos saugumo patikrą keleivių prašoma pateikti kai kuriuos iš savo vežamų asmeninių daiktų, pavyzdžiui,...
Sportas
Lietuvos rinktinės žygis FIBA pasaulio taurėje baigsis jau po antrojo etapo – tai paaiškėjo po to, kai Dainiaus Adomaičio auklėtiniai L grupės rungtynėse 78:75 (14:26, 26:24, 14:15, 21:13) nusileido Prancūzijos komandai ir prarado net ir teorinius šansus žengti į tolimesnį etapą. Tuo tarpu kelialapius į ketvirtfinalį užsitikrino Prancūzijos ir Australijos komandos, kurios, likus vienerioms grupės rungtynėms, Lietuvos komandą lenkia dviem pergalėmis. Po pir...
Sportas
Lietuvos krepšininkai (2-1) FIBA pasaulio taurės turnyro H grupės mače su australais (3-0) ilgai vijosi varžovus, ketvirtame kėlinyje jau turėjo iniciatyvą savo rankose, tačiau nesėkmingai sužaidė dvikovos pabaigą ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą 82:87 (19:27, 22:25, 19:16, 22:19). Toks rezultatas reiškia, jog lietuviai H grupėje liko antroje vietoje ir kito etapo varžybas pradės be įskaitinės pergalės. L grupės kovose lietuvių lauks Prancūzijos ir D...
Įvairios
Tragiškas vilniečio jaunuolio likimo posūkis Kipre – kaklo lūžis, paralyžius, nesėkminga operacija, skausminga asmeninio gyvenimo drama „Nelaimė man atsitiko Kipre, kur atvažiavau padirbėti, – pasakoja vilnietis Liusjenas Aukštuolis. – Lietuvoje buvo pats 2008-ųjų krizės įkarštis, darbų statybose nebuvo. O aš jau buvau vedęs, turėjau išlaikyti šeimą, skambinau visur, ieškodamas nors kokio darbo. Tuo metu man paskambino pusbrolis iš Kipro, papasakojo kaip t...
Įvykiai
Didžiausia Baltijos šalyse elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugos teikėja „CityBee“ vakar pakvietė į „1 000 šalmų“ akcijos baigiamąjį renginį. Jame buvo ne tik dalijami šalmai paspirtukininkams, anksčiau išsprendusiems eismo kultūros testą (http://bit.ly/EismoKultūra), bet ir pristatyta „CityBee“ elektrinių paspirtukų naudojimo statistika. Drauge su policijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos atstovais taip pat aptarta elektrini...
Exchange Rates
USD 0,906