Pasikeitęs įstatymo interpretavimas gali virsti milžiniškais nuostoliais išsinuomojusiems žemę vystytojams

Prieš kelerius metus iš valstybės išsinuomoję žemę vystytojai, šiuo metu aktyviai dirbantys ties šių teritorijų vystymo klausimais, staiga pasijuto lyg nusipirkę katę maiše. Vos per pastaruosius trejus metus pasikeitęs dvidešimtmetį egzistuojančio teisinio reguliavimo interpretavimas gali akimirksniu jiems virsti milžiniškais nuostoliais, o problemiškų Lietuvos miestų teritorijų vystymą įšaldyti dešimtmečiams.

Toks scenarijus, pasak Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo, būtų apmaudus, mat praeityje kompleksiniai stambių teritorijų konversijos projektai susilaukė stulbinamos sėkmės.

Vienas tokių – Vilniaus Žirmūnų mikrorajone atgijęs buvęs karinis miestelis virtęs Šiaurės miesteliu -tvarumo kriterijus atitinkantis „miestas mieste“, buriantis komercines, poilsines veiklas bei įvertintas konkurse „Už darnią plėtrą“. Tarp kitų sėkmingų miesto plėtros pavyzdžių galima paminėti Paupio rajoną Senamiesčio kaiminystėje, Markučių gamybos teritorijų konversiją, Naujamiestyje vykstančius kompleksinius pokyčius, kuomet gamybinės teritorijos virsta daugiafunkcėmis miesto erdvėmis

Šiuo metu konversija reikalinga mažiausiai keturioms pramoninėms teritorijoms Vilniuje

Šiuo metu vien Vilniuje yra 3-4 stambios gamyklinės teritorijos, kurių konversija kritiškai svarbi miesto plėtrai. Visgi vietovės specifinės, o projektai reikalauja nemažų investicijų. Dalis jų jau rado savo vizionierius ir vystytojus, tačiau pastarieji šiandien entuziazmu netrykšta, mat žino, jog, tikėtina, kartosis jau ne kartą viešai nuskambėjęs „Hanner“ bylinėjimosi su valstybe dėl statybų „Žalgirio stadione“ arba „Darnu Group“ pasitraukimo iš „Telecentro“ pastatų ir sklypo privatizavimo scenarijus. Jų eigą NT rinkoje atidžiai stebi visi: panašių rūpesčiu sutartiniuose santykiuose su valstybe dėl žemės nuomos šiandien Lietuvoje turi kone kas antras didysis nekilnojamojo turto vystytojas.

Priežastys – netikėtai pasikeitęs dešimtmečius nusistovėję teisinio reguliavimo interpretavimas

Susiklosčiusi situacija, deja, nėra kaip būtų galima manyti, pasikeitusio teisinio reguliavimo pasekmė. Kaip teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI“ partneris Deivis Valiulis, per praėjusius keletą metų šioje srityje esminių pokyčių nebūta. Todėl pastaruosius dvidešimt metų valstybės žemę su joje apleistais pastatais nuomoję vystytojai pamirštas miestų teritorijas sėkmingai prikeldavo naujam gyvenimui, mat išsinuomoję žemę joje be jokių apribojimų galėjo rekonstruoti pastatus ir vystyti numatytą nekilnojamojo turto veiklą.

Deivis Valiulis

Pasak advokato, situacija pasikeitė, kuomet Nacionalinė žemė tarnyba (toliau NŽT) atskiriems nekilnojamojo turto vystytojams uždraudė valstybės išnuomotose teritorijose bet kokią kitą veiklą, išskyrus pasato eksploatavimą išlaikant jį tokioje pačioje būklėje, kokioje jis įsigytas. „Tai prieštarauja ne tik susiformavusiai teisinio reglamentavimo interpretacijai, bet ir sukuria skirtingas sąlygas tartum tokias pačias žemės nuomos sutartis turintiems vystytojams. Su vienais sutartys nutraukiamos, ar keičiamos, kiti gauna statybos leidimus ir vysto projektus nuomojame žemės sklype be jokių apribojimų“ – sako jis.

„Pirmosios visiems netikėtos vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos interpretacijos apraiškos pasireiškė vos prieš trejus - ketverius metus NŽT iniciatyvomis „apkarpyti“ valstybinės žemės nuomininkui su pastatais perleistus sklypus. Paprastai aplink tokius statinius (ypač gamyklų teritorijose) būdavo istoriškai suformuoti labai dideli žemės sklypai, nei teoriškai yra būtina to pastato eksploatacijai. Na, o šiam NŽT traukiniui įsivažiavus, pasipylė eilė sutarčių su valstybinės žemės valdytojais nutraukimo atvejų. Daugiausia jų – didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tendencija įgavo pagreitį ir formuojantis naujai teismų praktikai, kuri vystytojams nešė dvi prieštaringas žinutes. Pirma – pritarianti siaurajai valstybinės vystytojui perleisto žemės eksploatavimo paskirties interpretacijai; kita teigianti, kad esant NŽT sutikimui galima toje teritorijoje vystyti minėtos institucijos pritariamai veiklai, tačiau pastaroji iki šiol nepateikia aiškaus atsakymo, kam ji pritaria ir kokiais atvejais tokiose teritorijose statyba leidžiama“ – komentuoja situaciją D.Valiulis.

Blogosios patirtys formuoja teismų praktiką

Kaip teigia jau keliolikoje panašių ginčų klientų interesus teisme atstovavęs advokatų teisinės bendrijos „TRINITI“ partneris, šiandien teismų praktika formuojama negatyviausių atvejų pagrindu, tad tokiame kontekste susiformavę principai yra taikomi ir kitoms esminio poveikio viešam interesui neturinčioms valstybinės žemės nuomos byloms, kuomet teismas gana aklai kartais stoja į viešo intereso pusę. Pasak D. Valiulio, situacija tampa paradoksali ir net ydinga miestų plėtrai.

Būta iniciatyvų tobulinti teisinį reguliavimą

Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis valstybinės žemės nuomą, priimtas dar 1999 m., tad jo susiformavęs traktavimas aiškiai rodė, jog išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose yra leidžiama statyba, jau dvidešimt metų.

Visgi bandymų keisti teisinę bazę būta – viena prieš pusantrų metų kilusi iniciatyva ragino registruoti įstatymo pataisas, kurių pagrindu sumokėjus valstybei 20 proc. žemės sklypo vertės mokestį, joje nuomininkui statyba būtų leidžiama. Ją šiais metais pakeitė kita iniciatyva. Ši jau pretendavo įteisinti 100 proc. žemės sklypo vertei prilygstančią įmoką už galimybę statyti greta pastatų įsigijimo kainos, tad sukėlė daug diskusijų dėl to, kiek tokiu atveju komerciškai vystytojams bus patrauklu investuoti pramoninių teritorijų konversiją, kurios reikalauja iš ties didelių investicijų.

„Akivaizdu, kad greta pastatų įsigijimo kaštų (kurių kainoje jau būna įtraukta didelė dalis žemės vertės) papildomos iki 100 proc. sklypo vertės siekiančios įmokos neadekvačiai padidintų projektų sąnaudas, tad tokių teritorijų vystymas taptų ekonomiškai nepatraukliu. Kita vertus visuomenės pasipiktinimą šiandien kelia tos situacijos, kuomet tomis pačiomis sąlygomis išnuomojama valstybinė žemė prestižinėse miesto vietose po sandėliukais ir vietoj jų netrukus iškyla daugiabučiai. Tuomet, atrodytų, jog valstybė vertingą sklypą perleido pusvelčiui.

Situacijos, žinoma, nevienareikšmės, ir kartais toks sprendimas atrodytų socialiai teisingas ir logiškas, visgi, matyt apie tai vystytojus reikėtų įspėti iš anksto, nes ne paslaptis, kad kai kurie itin pokyčių reikalaujantys didžiųjų miestų sklypai įsigyti prieš dešimtmetį ar daugiau. Todėl dabar būtina šiuos teritorijų skirtumus įvertinti ir apibrėžti aiškias taisykles, nusakančias, kokiomis sąlygomis bus leidžiama statyti“ – komentuoja Mindaugas Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius

Deivis Valiulis pritaria, paantrindamas, kad šiandien situacija yra kontraversiška – jei vystytojai nespės iki naujo reikalavimo priėmimo gauti statybos leidimo, privalės sumokėti naują įmoką norėdami tą statybos leidimą gauti vėliau.

„Tai, žinoma, ne tik pavienius vystytojus paskatins persvarstyti savo investicinius planus, tačiau apskritai iš naujo daugeliui įvertinti tos investicinės aplinkos stabilumą ir patrauklumą“ sako jis.

Spalio 18 d. NT vystytojai, politikos formuotojai ir vykdytojai bei teisininkai ieškoti sprendimų susitinka LR Seime vyksiančioje konferencijoje „Netikrumas ir teisėti NT vystytojų lūkesčiai ilgalaikiuose santykiuose su valstybe“ situacijos aptarimui ir sprendimų paieškai.

NT brokeris Artūras Žalkauskas

nžt statybos nt nekilnojamasis turtas necionalinė žemės tarnyba brokeris
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvertinimų nėra
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvairios
Didžiausias Lietuvoje ir išskirtinai moteriškai auditorijai skirtas automobilių sporto renginys „Moterų ralis“ skaičiuoja naujus registracijos rekordus. Per pirmas kelias registracijos savaites į renginį užsiregistravo virš 200 komandų ir beveik 700 dalyvių.  „Ekranuose šmėkščiojantys įspūdingi Dakaro ralio vaizdai, o gal šilta žiema kursto moterų azartą, tad net trečdalis užsiregistravusių į „Moterų ralį“ yra naujokės. Tik dešimtadalyje ekipažų važiuoja p...
Įvairios
Daiktų žymėjimas policijoje vykdomas jau daugiau nei 15 metų. Kaskart suorganizavus prevencines daiktų žymėjimo priemones, žmonės išties noriai pristato turimus vertingesnius daiktus pažymėti policijoje, taip padidindami tikimybę prarastą daiktą greičiau sugrąžinti teisėtam savininkui. Dažnai gyventojai ir savo iniciatyva atvyksta į komisariatą pažymėti daiktus. Siekiant supaprastinti daiktų žymėjimo prieinamumą, ši paslauga nuo 2020 m. sausio 1 d. -  vien...
Gamta
Žaismingos, švelnios, nepriklausomos, padykusios, atsipalaidavimo virtuozės bei murkimo meistrės. Katės - šie nedideli, mieli plėšrūnai yra ne tik visame pasaulyje populiarūs augintiniai, bet ir svarbi žmonių istorijos dalis. Nuostabiosios, gracingosios murklės gyvena šalia mūsų jau ne mažiau nei 5000 metų ir tikrai nesiruošia niekur atsitraukti. Į savo šeimą priimdami kačiuką, kiekvienas tikimės turėti švelnų, žaismingą ir gražų kompanioną. Deja, kartais...
Įvairios
Didžiausiai Baltijos šalyse geležinkelių grupei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausanti keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“ praėjusiais metais vežė rekordinį skaičių keleivių – net 5,5 mln. Tai yra 6,7 proc. geresnis rezultatas, lyginant su praėjusiais metai. Augimas buvo stebimas visuose maršrutuose, o bendrovės vežimo pajamos preliminariais duomenimis didėjo 5 proc. „Mūsų tikslas – kurti naują keliavimo kultūrą ir tapti pirmuoju pasirinkimu keliaujant...
Įdomu!
Gražus žvilgsnis, grakšti eisena ir nuostabios akys - visa tai galite pamatyti prijaukintoje laukinių kačių veislėje - Karakale. Karakalai yra tokie pat egzotiški ir neįprasti kaip Bombėjaus katės, o, išvaizda, jie nėra prastesni už Egipto Mau. Jei Karakalą įsigijote dar visiškai mažiuką, tada 100% jis užaugs kaip malonus ir geras augintinis, jame nebus nei pykčio ir laukiškumo. Karakalai turi natūralų bendravimą ir draugiškumą, todėl perėjęs per savo nauj...
Įvykiai
Kilus sumaiščiai dėl žaliųjų rodyklių, Vyriausybė patvirtino, kad pastarosios galės sugrįžti į miestų sankryžas. Apie žaliųjų rodyklių grąžinimą metams dar antradienį pranešė Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, tikinęs, kad jos metams galės grįžti tik problematiškiausiose sankryžose, tačiau trečiadienį nutarta žaliąsias rodykles grąžinti visam laikui. Vyriausybė pakeitė savo nutarimą, kuris įpareigojo tokias rodykles pašalinti nuo šių metų sausio...
Būstas
2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 praėjusių metų mėnesių parduoti 5 932 butai ir kotedžai – vidutiniškai, po 494 per mėn. arba po 16 kasdien. Per visus 2018 m. sostinėje parduotas 4 281 būstas (vid. po 357). Vilniaus naujos statybos būsto rinka augo 39%. Kaune, atitinkamai, 2019 m. parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5 per mėn.), 2018 m. – 752 (vid. po 63 per mėn.),...
Būstas
2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 praėjusių metų mėnesių parduoti 5 932 butai ir kotedžai – vidutiniškai, po 494 per mėn. arba po 16 kasdien. Per visus 2018 m. sostinėje parduotas 4 281 būstas (vid. po 357). Vilniaus naujos statybos būsto rinka augo 39%. Kaune, atitinkamai, 2019 m. parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5 per mėn.), 2018 m. – 752 (vid. po 63 per mėn.),...
Įvairios
Jau ketvirtus metus vykstanti akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ šiemet pasiekė rekordą - per savaitę buvo surinktos net 20925 maisto porcijos prieglaudose gyvenantiems gyvūnams. Per praėjusius trejus metus gyvūnų prieglaudos sulaukė 25 tūkst. maisto porcijų, o šių metų rezultatas pralenkė lūkesčius - akcija sulaukė neįtikėtino žmonių įsitraukimo. Per keturis metus iš viso surinkta 46 tūkst. maisto porcijų beglobiams gyvūnams. Akcija „Parodyk auginti...